Žirklės žvakių dagtims kirpti

2013 m. vykdant žvalgomuosius archeologinius tyrimus Buivydiškių buvusioje dvaro sodyboje rastos žirklės, datuojamos XIX a. Įdomios ne pačios žirklės, o jų forma. Platėjanti ir statmenai užlenkta ašmenų dalis rodė, kad jų paskirtis yra specifinė. Pavyko surasti analogų, pasirodo tokios žirklės buvo skirtos žvakių dagtims nukirpti.

Tais laikais, kai žvakės būdavo naudojamos ne tik romantiškai vakarienei, bet ir realiam patalpų apšvietimui, degantys dagtys tapdavo per ilgi, pradėdavo rūkti, o liepsna tapdavo ne tokia ryški. Šiai problemai spręsti žmonės naudojo specialias žirkles, tokias kokios buvo rastos Buivydiškių buvusioje dvaro sodyboje archeologinių tyrimų metu.

XIX a. žirklės iš Market Lavington Museum

Buivydiškių dvaro sodyboje rastos žirklės

Detalieji archeologiniai tyrimai ir archeologiniai žvalgymai Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčios teritorijoje

Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia.

2013 metų rugsėjo - spalio mėnesiais Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčios teritorijoje, Prienuose, Kęstučio g. 9, Prienų r. sav., vyko detalieji archeologiniai tyrimai ir archeologiniai žvalgymai. Tyrimai vykdyti aplink bažnyčią įrengiamos atgrindos vietoje. Jų metu ištirta 114,90 m ilgio, 1 m pločio tranšėja. Pirmiausia, iki projekte numatyto 0,4 m gylio vyko archeologiniai žvalgymai, juos pabaigus toje pačioje tranšėjoje buvo vykdomi detalieji archeologiniai tyrimai iki projektinio 0,6 m gylio. Bendras ištirtas plotas: 116,89 m².

Tyrimų metu rastos
 karstų vinys

Rašytiniuose šaltiniuose Prienai pirmą kartą paminėti 1502 m. Miestelis pradėjo augti nuo XVI a. vidurio, manoma, kad tuo metu buvo pastatyta ir bažnyčia. 1674 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Ši galėjusi stovėti dabartinės bažnyčios vietoje. Sudeginta XVIII a. pradžioje, karo metu. Dabartinė bažnyčia šioje vietoje pastatyta jau tik 1750 m. Tai buvo baroko architektūros dvibokštis 3 navų pastatas iš pušies rastų. 1874 – 1875 m. bažnyčia padidinta, šonuose simetriškai pristačius koplyčias, suremontuota kapinių tvora.

2011 m. žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko archeologė Simona Širvydaitė. Ištirti 4 šurfai, bendras 5 m² plotas. Šurfuose nr.1, 3 ir 4, permaišytose žemėse rasta pavienių žmonių kaulų. Šurfe nr.2, 0,75 - 1,05 m gylyje rasti dviejų žmonių palaidojimai. Kadangi bažnyčia buvo pastatyta 1750 m., o koplyčia po kurios pamatais buvo palaidojimai – 1875 m., palaidojimus tyrimų autorė datavo XVIII a. pab. – XIX a. pr.

Archeologinių žvalgymų metu tyrimai tranšėjoje vykdyti iki 0,4 m gylio. Archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio ir palaidojimų neužfiksuota. Rasta pavienių archeologinių radinių: keletas buitinės keramikos fragmentų, karstų vinių, viena plokštinė čerpė. Taip pat rasta pavienių žmonių kaulų fragmentų.

Detaliųjų archeologinių tyrimų metu tranšėja tirta 0,4 – 0,6 m gylyje. Fiksuoti XIX a. pab. – XX a. perkasimų dalinai apardyti XVIII – XIX a. datuojami sluoksniai. Daug kur suardymai siekė projektinį 0,6 m gylį. Įžemis nepasiektas. Taip pat tyrimų metu nustatyta, kad teritorijos reljefas bažnyčios pietinėje pusėje yra pakitęs. Čia jis pažemintas, o vėliau pakeltas 0,3 – 0,4 m užpiltant atvežtiniu gruntu – žvyru ir smėliu. Tai galima sieti su 1874 – 1875 m. bažnyčios teritorijoje vykusiais darbais, kurių metu bažnyčios pietinėje ir šiaurinėje pusėje prie bažnyčios buvo pristatytos koplyčios, suremontuota tvora.

Vykdant tyrimus bažnyčios R dalyje ties apside ir P dalyje ties 1874 – 1875 m. statyta koplyčia aptikti 3 palaidojimai, išryškėjo 18 kapų duobių, surinkta pavienių žmonių kaulų.

Brūkšniuotos keramikos puodo pakraštėlis. I-V a.

Kapas 1. 12 metų vaiko griaučiai.

Kape nr.1 0,6 m gylyje atidengti 12 m vaiko griaučiai, kape nr.2 0,8 m gylyje atidengti 6 m vaiko griaučiai, o kape nr.3 0,5 m gylyje išsiskyrė karsto kontūrai, aptikta viena karsto vinis, po to 0,6 m gylyje atidengti 4 m vaiko griaučiai fragmentiškai išlikusiame lentiniame karste. Visi mirusieji buvo paguldyti ant nugaros, ištiestomis rankomis ir kojomis, įkapių nerasta. Kapo duobių kontūrų neužfiksuota, o tai rodo, jog žemės paviršius palaidojimų vietoje bent iki 0,5 m gylio buvo apardytas. Visų palaidojimų orientacija V kryptimi (250°) statmenai į dabartinę bažnyčią. Kapai datuojami XVIII a. II p. – XIX a. I p.

Kapų duobių kontūrai.

Tyrimų metu užfiksuota 18 kapų duobių kontūrų. Dalis jų apardyti, kiti į tiriamą tranšėją pateko tik fragmentiškai, todėl neatmetama galimybė, kad kai kurie iš jų gali būti kitos paskirties perkasimų rezultatas. Kontūrai po judintu arba supiltiniu gruntu išryškėjo 0,25 – 0,6 m gylyje, orientuoti V-PV kryptimi, statmenai į 1750 m. statytą bažnyčią. Dalis jų tęsiasi po 1875 m. statyta koplyčia. Apibendrinant surinktus duomenis galima teigti, kad dauguma giliau esančių palaidojimų galėtų būti datuojami XVIII a. II p. – XIX a. I p.

Archeologinių tyrimų metu surasta pavienių archeologinių radinių, viso 37 vienetai. Keletas smulkių žiestos ir lipdytos keramikos fragmentų, vienas plokštinės čerpės kraštas, keletas karstų vinių, titnago nuoskala. Atskirai paminėti verta surastą brūkšniuotos keramikos pakraštėlį, kuris į tiriamą sluoksnį tikriausiai pateko atsitiktinai, datuojamas I – V a. Tokia radinių įvairovė rodo, kad XVII – XVIII a. statant bažnyčią tikėtina buvo suardytas ankstyvesnis kultūrinis sluoksnis.

Herbinio koklio mįslė

herbas “Łabędź”

2013 m., vykdant archeologinius tyrimus Žiežmariuose, Žaslių gatvėje surinkta nemažai XVI a. pab. - XVIIa. pr. datuojamų karnizinių, plokštinių koklių. Daugelis jų puošti geometriniais arba augaliniais ornamentais, kurie būdingi minėtam laikotarpiui. 

Dėmesį patraukė vienas neglazūruotas herbinis koklis, kuriame matosi skydo fragmentas su papuošimais ir paukščio (gulbės?) galva. Panašu, kad tai gali būti herbas “Łabędź”, naudotas didelės dalies Lietuvos bajorų giminių nuo 1413 m., kai buvo suteiktas Horodlės unijos metu. Deja, nepavyko rasti giminių, kurios naudojo šį herbą nuo XVI a. pab. ir panašiu metu galėjo būti Žiežmarių vietininkais ar užimti kitas svarbias pareigybes šiame krašte. Teoriškai tokį herbą galėjo turėti 1550 – 1553 metais Žiežmarių seniūnu buvęs Stanislovas Komarovskis, nes Lenkijoje tokią pavardę turinti giminė naudojo šį herbą. Tačiau, tai tik spėjimas. Reikia tikėtis, kad ateityje vykdant archeologinius tyrimus Žiežmariuose bus surasta daugiau ir geriau išlikusių koklių fragmentų, kurie padės atsakyti į iškilusius klausimus, patvirtins arba paneigs esamus spėjimus.

Žiežmariuose, Žaslių g.
rastas XVI a. pab. - XVII a. pr.
herbinis koklis.