Ką reikia žinoti užsakant archeologinius tyrimus? (I)

Bendraujant su klientais – archeologinių tyrimų užsakovais, dažnai tenka ilgai ir kantriai aiškinti įvairius su būsimais tyrimais susijusius niuansus. Neaiškios būna sąvokos, planuojamų tyrimų eiliškumas, biurokratiniai vingiai. Kartą kilo mintis pasidaryti grafinę schemą, kurioje būtų galima kuo trumpiau ir suprantamiau pavaizduoti būsimų tyrimų planą su įvairiais galimais variantais. Juk visada geriau kartą pamatyti ir suvokti, nei 100 kartų išgirsti arba 200 kartų perskaityti sąvokų prikimštą tekstą. Norėčiau tikėti, kad man tai bent iš dalies pavyko.

Šiame įraše pabandysiu pateikti išgalvotos, tačiau, dažnai pasitaikančios situacijos modelį. Tarkime, Jūs ketinate statyti namą teritorijoje, kuri patenka į kultūros vertybių registrą. XX metrų spinduliu, niekas (kaimynas nesiskaito) iki šiol jokių tyrimų nevykdė. Tokiu atveju nusamdytas archeologas Jums pasakys diagnozę: Žvalgomieji archeologiniai tyrimai (?!?). Kas toliau?

Tikiuosi ši schema suteiks daugiau aiškumo visiems: įmonėms, valstybinėms institucijoms ir ypač paprastiems žmonėms, kuriems prireikė archeologo paslaugos.

Atlikti archeologiniai tyrimai Trakuose

Šių metų kovo 30-31 d. žvalgomieji archeologiniai tyrimai atlikti Trakuose, Galvės gatvėje. Planuojamo statyti pastato vietoje ištirtas vienas 2x2 m dydžio šurfas.

Tyrimų vaizdas, toliau dešinėje matosi Trakų salos pilis

Žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu nustatyta, kad šioje vietoje, iki 1,94 m gylio nuo esamo žemės paviršiaus yra susiformavęs archeologiškai nevertingas XX a. pab. - XXI a. pr. datuojamas kultūrinis sluoksnis. Tarp nevertingų XXI a. pr. radinių surasta ir keletas XVI – XVII a. datuojamų plokštinių ir puodyninių-dubeninių koklių, buitinės keramikos, lovinių čerpių fragmentų. Panašu, kad jie čia pateko atsitiktinai,

Lovinės čerpės (vienuolės) fragmentas
su gūbriu, XVI-XVII a.

Giliau, 1,8 – 2,6 m gylyje fiksuotas juodos durpingos žemės horizontas be archeologinių radinių. Galima hipotetiškai teigti, kad šioje vietoje buvusi drėgna, užpelkėjusi vieta, kurioje durpingas sluoksnis galėjo lėtai formuotis XVII – XX a.