Žirklės žvakių dagtims kirpti

2013 m. vykdant žvalgomuosius archeologinius tyrimus Buivydiškių buvusioje dvaro sodyboje rastos žirklės, datuojamos XIX a. Įdomios ne pačios žirklės, o jų forma. Platėjanti ir statmenai užlenkta ašmenų dalis rodė, kad jų paskirtis yra specifinė. Pavyko surasti analogų, pasirodo tokios žirklės buvo skirtos žvakių dagtims nukirpti.

Tais laikais, kai žvakės būdavo naudojamos ne tik romantiškai vakarienei, bet ir realiam patalpų apšvietimui, degantys dagtys tapdavo per ilgi, pradėdavo rūkti, o liepsna tapdavo ne tokia ryški. Šiai problemai spręsti žmonės naudojo specialias žirkles, tokias kokios buvo rastos Buivydiškių buvusioje dvaro sodyboje archeologinių tyrimų metu.

XIX a. žirklės iš Market Lavington Museum

Buivydiškių dvaro sodyboje rastos žirklės

Kaip fizikas Friedrich'as Dorn'as pardavinėjo mineralinį vandenį Kudirkos Naumiestyje.

Friedrich Ernst Dorn, gimęs 1848 m., yra cheminio periodinės elementų lentelės elemento Rn – Radono atradėjas.

Iš tiesų, tai gal ir neprekiavo žymusis fizikas Kudirkos Naumiestyje, gal ir iš viso ten nesilankė ir nebuvo nieko girdėjęs apie tokį miestelį. Nors...

2013 m. vykdant archeologinius tyrimus Kudirkos Naumiestyje, Tilto gatvėje prie miestelio centrinės aikštės, iš skiedinio ir griuvenų virš ardyto XIX a. I p. datuoto pamato surinkta nemažai stiklinių butelių duženų. Pora iš jų pavyko suklijuoti į apysveikius butelius. Tai, 185 mm aukščio vaistiniai buteliukai su išlikusiais gamintojų įrašais: „KÖNIGSBERG“, po juo „I PR“, kitoje pusėje užrašas „DORN“, po juo „&“, žemiau LOTTERMOSER“. Paieškojus informacijos interneto vandenyne, pavyko sužinoti, kad jų gamintojai, Karaliaučiuję gyvenę ir dirbę vaistininkai Adolf Hermann Dorn ir jo žmona Johanna Wilhelmine Lottermoser (mergautinė pavardė). Rastieji buteliai pagal visus požymius gali būti datuojami XIX a. II – III ketv. O šių vaistininkų sūnus Friedrich Ernst Dorn, gimęs 1848 m., yra cheminio periodinės elementų lentelės elemento Rn – Radono atradėjas. Ką veikė žymusis fizikas jaunystėje iki atrandant tą Rn - Radoną, surasti informacijos nepavyko. Bet, kas ten žino, galbūt uždarbiavo pas tėvą vežiodamas į Kudirkos Naumiestį išpilstytus mineralinio vandens butelius.

Vaistų butelis.
XIX a. II - III ketv.

Vaistų butelis.
XIX a. II - III ketv.

2013 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais vykdyti archeologiniai tyrimai Vilniuje, Užupyje. Jų metu aptikta keletas archeologinių radinių tarp kurių vienas vertas atskiro paminėjimo. 

Tai - pypkė. Datuojama XIX a. I p., turkiško „tachta čiubuk“ tipo. Remiantis analogijomis galima teigti,, kad XIX a. I p. tokio tipo pypkės buvo plačiai paplitusios to meto Rusijos imperijos teritorijoje. Į mūsų kraštus jos daugiausiai atkeliaudavo iš Stambulo, tačiau neilgai trukus jų gamybą perėmė ir Rusijos meistrai. Toks populiarumas nestebina, nes panašios formos ir puošybos pypkės iš Turkijos per Viduržemio jūros uostus pasklido ir po Vakarų Europą. Ten jos buvo vadinamos Konstantinopolio pypkėmis. Šios pypkės buvo gaminamos tokių garsių firmų kaip Fiolet, Duméril, Gambier, Bonnaud, Job Clerk

Ant rastos pypkės įmovos šono įspaustas ženklas „vinjetė“. Panašiai ženklintų pypkių randama Maskvoje XVIII a. pab.  - XIX a. I p. sluoksniuose. Tuo metu buvo populiaru tokias pypkes ženklinti įvairiais simboliais arba senosios osmanų kalbos įrašais. Tiesa, dažnai šios kalbos nemokantys vietiniai meistrai įrašus ar simbolius nemenkai iškraipydavo, pridarydavo grubių gramatinių klaidų.