Vykdant
archeologinius tyrimus Žiežmariuose (2013 m.), XIX a. sluoksniuose
gausiai pririnkta stambių čerpių
nuolaužų.
Beveik visos
čerpės olandiško
tipo, datuojamos XVIII – XIX a. Radiniai
vėlyvi, todėl savaime suprantama nelabai vertingi. Vis dėl to,
surinktų fragmentų gausa ir jų stambumas suteikė galimybę
pabandyti suklijuoti iš jų vieną kitą sveikesnį vienetą. Tai
atrodė aktualu, nes bent apysveikių XVII
– XIX a. I p. olandiškų čerpių aptinkama labai retai. Taip yra dėl jų
specifinės fomos, kuri primena bangą, taip pat ir dėl nedidelio
čerpės storio – visa tai matyt padėdavo joms sudužti į kuo
smulkesnius fragmentus.
Taigi,
kelias nuolaužas pavyko suklijuoti
į apysveikius vienetus, kurie puikiai iliustruoja, kaip galėjo
atrodyti XIX a. I pusėje, Žiežmariuose
stovėjusių statinių čerpiniai stogai. Galbūt
ateityje, kur nors Žiežmariuose, projektuojant kokio rekonstruojamo
seno pastato stogą, kas nors užsinorės jį uždengti būtent
tokių, mažiausiai dviejų šimtų metų senumo čerpių kopijomis.
Olandiškos
arba dar vadinamos banguotosios čerpės, kilusios iš Olandijos.
Pradėtos ten gaminti XVI a., nuo XVII a. pradėjo plisti ir mūsų
kraštuose. XVII – XIX a. I p. tokių čerpių gamyba klestėjo
Olandijoje, Vokietijoje. Iš ten čerpės laivais kaip balastas
pasiekdavo mūsų kraštus. Olandiškų čerpių populiarumą lėmė
tai, kad dėl savo formos, jos galėjo būti klojamos sandariau nei
kitų tipų čerpės (vienuoliškos ar plokščios), be to buvo
lengvesnės ir mažiau persidengdavo, todėl ne taip apkraudavo stogo
konstrukciją.