2017 m. birželio 14 d., trečiadienis

Archeologiniai tyrinėjimai Vilniuje, Šnipiškių gatvėje

Nuo 2017 metų balandžio mėnesio pradėti archeologiniai tyrimai Vilniuje, Šnipiškių gatvėje (Pav. Nr.1). Tyrimai vykdomi kartu su kolege Monika Žemantauskaite. Kasinėjimų vieta yra istoriniame Šnipiškių priemiestyje esančiame prie Neries upės. Žinoma, kad nuo Šnipiškės nuo 1441 m. priklausė Radvilų jurisdikcijai. Ten esantys dideli gero molio klodai nuo senų laikų skatino priemiesčio gyventojus verstis plytų, čerpių, koklių ir kitų molinių dirbinių gamyba.
Pav. Nr.1. Atkasinėjamas pastato pamatas.
Tiksli kasinėjimų vieta yra prie Šnipiškių gatvės 2 numeriu pažymėto pastato pamatų, kuris statytas 1899 – 1900 metais. Dėl šios priežasties didelių atradimų kol kas nebuvo padaryta. Prie atkasinėjamo pastato pamatų, daugiau aptikta namo statybos - istorizmo epochos dirbinių, kurie į muziejų nepateks. Tarp įdomesnių galima paminėti žalsvos spalvos butelio dugnelį su užrašu „CARLSBAD . LS“ (Pav. Nr.2). Tai – 1880 – 1890 m. populiaraus mineralinio tara iš garsiųjų Karlovy Varų (anksčiau vad. Karsbado) kurorto Čekijoje.
Pav. Nr.2. XIX a. pab. mineralinis butelis. Priduotas į taromatą. 
Nors tyrimų metu daugiausia stebėti supiltiniai sluoksniai, bet prie pastato pietrytinės sienos, 1 metro atstumu nuo jos, vos 25 cm gylyje pastebėtas ir plonas archeologinis sluoksnis (Pav. Nr.3) su keliais radiniais, tai - smulki indo šukė ir patinos sluoksniu pasidengęs lango stiklo fragmentas. Tai rodo, kad vertingas kultūrinis sluoksnis šioje, ant nedidelės kalvos esančioje miesto dalyje yra negiliai nuo dabartinio žemės paviršiaus. Vis tik jis daugelyje vietų suardytas per paskutinius porą šimtmečių statant įvairius objektus. Taip atsitiko ir prie namo Šnipiškių g. 2 sienų, kur viskas buvo perkasta statant pastatą.
Pav. Nr.3. Šurfe Nr. 3 užfiksuotas archeologinis sluoksnis (šviesiai pilka virš gelsvo smėlio)

Nepaisant to, ir judintame grunte pasitaikė vienas kitas smulkus archeologinis radinys. Įdomiausias iš jų - beveik sveika molinė pypkė (Pav. Nr.4). Ji rausvos molio masės, neglazūruota, pypkės galvutės apatinė dalis puošta vertikaliu volelių ornamentu, kaminėlis cilindro formos. Pagal visus požymius ją galima datuoti XVII a. pab. - XVIII a. p. Radinys turi reikšmingą sąsają su vietove, kadangi apie 20 – 30 metrų į pietryčius nuo radimvietės, 2004 metais buvo rastos pypkių dirbtuvės liekanos. Tuo metu rasta degimo krosnis bei kitos priemonės reikalingos pypkėms išdegti. Archeologas L. Kvizikevičius kartu su savo kolegomis tuo metu atliko tyrimus ir nustatė, kad dirbtuvė veikė XVII a. pab. – XVIII a. pr. Čia pat buvo surasta ir brokuota dirbtuvių produkcija ( 71 vnt. pypkių ), kurią archeologai išskyrė į 5 skirtingus tipus. Teoriškai svarstant, 2017 metais rasta pypkė taip pat galėjo būti pagaminta minėtose dirbtuvėse, kadangi pagal savo požymius datuojama panašiai, pagal puošybos elementus ji atitiktų 2A šių pypkių tipą.
Pav. Nr.4. XVII a. pab. - XVIII a. I p. pypkė.

Tyrimai Šnipiškėse tęsiami ir birželio mėnesį...