Kaip fizikas Friedrich'as Dorn'as pardavinėjo mineralinį vandenį Kudirkos Naumiestyje.

Friedrich Ernst Dorn, gimęs 1848 m., yra cheminio periodinės elementų lentelės elemento Rn – Radono atradėjas.

Iš tiesų, tai gal ir neprekiavo žymusis fizikas Kudirkos Naumiestyje, gal ir iš viso ten nesilankė ir nebuvo nieko girdėjęs apie tokį miestelį. Nors...

2013 m. vykdant archeologinius tyrimus Kudirkos Naumiestyje, Tilto gatvėje prie miestelio centrinės aikštės, iš skiedinio ir griuvenų virš ardyto XIX a. I p. datuoto pamato surinkta nemažai stiklinių butelių duženų. Pora iš jų pavyko suklijuoti į apysveikius butelius. Tai, 185 mm aukščio vaistiniai buteliukai su išlikusiais gamintojų įrašais: „KÖNIGSBERG“, po juo „I PR“, kitoje pusėje užrašas „DORN“, po juo „&“, žemiau LOTTERMOSER“. Paieškojus informacijos interneto vandenyne, pavyko sužinoti, kad jų gamintojai, Karaliaučiuję gyvenę ir dirbę vaistininkai Adolf Hermann Dorn ir jo žmona Johanna Wilhelmine Lottermoser (mergautinė pavardė). Rastieji buteliai pagal visus požymius gali būti datuojami XIX a. II – III ketv. O šių vaistininkų sūnus Friedrich Ernst Dorn, gimęs 1848 m., yra cheminio periodinės elementų lentelės elemento Rn – Radono atradėjas. Ką veikė žymusis fizikas jaunystėje iki atrandant tą Rn - Radoną, surasti informacijos nepavyko. Bet, kas ten žino, galbūt uždarbiavo pas tėvą vežiodamas į Kudirkos Naumiestį išpilstytus mineralinio vandens butelius.

Vaistų butelis.
XIX a. II - III ketv.

Vaistų butelis.
XIX a. II - III ketv.

Kieno inicialai? ...IEM...

Praėjusiais 2013 m., vykdant žvalgomuosius archeologinius tyrimus Žiežmariuose, Žaslių g., gausiai aptikta XVI a. pab. – XVII a. I p. datuojamų radinių.

Plokštinio koklio matrica,
XVI a. pab.

Tarp jų buvo vienas smulkus, neišsiskiriantis molinio dirbinio fragmentas, vienas iš daugelio surastų tyrimų metu, o jų surinkta apie du tūkstančius. Archeologai panašius smulkius buitinės ir statybinės keramikos fragmentus traktuoja kaip masinę medžiagą, kuri neteikia svarbios mokslinės informacijos. 

Tik vėliau, nuplovus minėtą dirbinį pasimatė įspaustos raidės. Paaiškėjo, kad tai - koklio matricos kraštas. Matrica buvusi su rėmeliu, joje išlikęs spaudžiamo įrašo fragmentas „...IEM...“, datuojama XVI a. pab. – XVII a. pr. Koks galėtų būti pilnas įrašas – neaišku, galima tik spėlioti. Galbūt tai Žiežmariuose gyvenusio didiko inicialai, arba pareigybės pavadinimas. Spėlionėms erdvės pakanka, tačiau viena tikrai aišku: Surasta matrica leidžia teigti apie tikėtina vykusią koklių gamybą Žiežmariuose nuo XVI a. pab.  O tai reiškia, kad miestelyje XVI a. buvo technologiškai ir kultūriškai išprususių profesionalių amatininkų, nes ne kiekvienas miesto puodžius galėdavo užsiimti koklių gamyba.

Teichfeld & Asterblum fajansinės lėkštės

Žvalgymų akimirka

2013 m. buvo vykdomi archeologiniai žvalgymai Alytaus senojo miesto vietoje, Juozapavičiaus gatvėje. Nors archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptikta, tačiau surinkta keletas archeologinių radinių. Tarp jų pasitaikė XIX a. pab. – XX a. I pusės „Teichfeld & Asterblum Wloclawek Factory” fajansinių lėkščių duženų su dugnelyje išlikusiais fabriko herbo ir pavadinimo fragmentais. Radiniai gal ir nėra archeologiškai vertingi, tačiau suteikia papildomos iliustratyvios informacijos apie Alytaus miestiečių kasdienį gyvenimą XIX a. pab.

Teichfeld & Asterblum fajansinės lėkštės
 dugnelis su išlikusiu herbo fragmentu

Fajanso ir proceliano fabrikas Włoclawek'e buvo įkurtas 1873 m. Jo įkūrėjai ir savininkai buvo Zygmunt Kuhfelde David Czamański, Izydor Szrejer ir Bernard Boas. Pirmieji fabriko gaminiai buvo lėkštės, dubenys, virtuvinių indų rinkiniai. Daugelį indų, pagal to laikmečio madą, dekoruodavo gėlių, siužetiniais motyvais.

1880 ar 1881 m., kilus gaisrui, gamykla buvo sunaikinta, o vėliau parduota. Naujais savininkais tapo Józef Teichfeld ir Ludwik Asterblum Tuo pačiu metu įmonė buvo pervadinta Włocławskie Fajanso fabrikas Teichfeld ir Asterblum. Gamykla išplėsta - įrengtos naujos patalpos, įkurta parduotuvė.

1918 m. gamykla dar kartą parduota keliems skirtingiems verslininkams. Nors naujieji savininkai dėl sumažėjusių prekybos apimčių buvo priversti susidurti su įvairiais sunkumais, tačiau yra žinoma, kad gamykla sėkmingai išsilaikė, pradėjo eksportuoti prekes į Afriką, Pietų Ameriką ir kitus žemynus. Gamyklos darbas nenutrūko ir po II pasaulinio karo, tačiau, kaip ir kitos Lenkijoje veikusios gamyklos, ji perėjo valstybės nuosavybėn.

Teichfeld & Asterblum fajansinės lėkštės
 dugnelis, matosi data 18?8

Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniuje, Krivių g. 24

Žvalgomieji archeologiniai tyrimai vyko Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais (25504), sklype Krivių g. 24, Vilniaus mieste. Sklypas randasi Užupyje, viename seniausių Vilniaus priemiesčių, „Gedimino kapo“ kalno papėdėje.

Krivių g. 24 esantis sklypas susiformavo XIX a. I p. Pirmi pastatai pastatyti XIX a. viduryje. Šiuo metu sklype esantis namas pastatytas XIX a. pab. Jis buvo medinis, turėjo mūrinę sieną, kuri yra išlikusi iki šiol. XX a. pr. namas perstatytas, prailgintas. II pasaulinio karo metu pastatas nukentėjo: buvo subombarduotas.

Į vakarus nuo vykusių tyrimų „Gedimino kapo“ kalno aikštelės pietinėje dalyje, tyrimai buvo vykdyti 1989 m. Tuomet, 2 m. gylyje aptikti 4 vyrų kapai. Įkapių nerasta. 2006 m., “Gedimino kapo” kalne archeologinius tyrimus vykdė Elena Pranckėnaitė. Žvalgytas 70 m². dydžio plotas. Žvalgymų vietoje vyko nedideli šlaito tvirtinimo darbai, nuimta velėna ir povelėninis sluoksnis. Kultūrinio sluoksnio ir radinių neaptikta. Į pietus nuo vykusių tyrimų, Krivių g. 19A ir į rytus, daugiabučių kvartale Filaretų-Krivių-Varpų gatvėse 2008 m., archeologinius žvalgomuosius tyrimus vykdė Andra Simniškytė-Strimaitienė. Krivių g. 19A žvalgyta 86 m. ilgio tranšėja. Tyrimų metu fiksuoti statybiniai, archeologiškai nevertingi sluoksniai. Aptikta keletas XVII – XVIII a. radinių.

2012 m. vykusių tyrimų metu ištirti penki šurfai: Šurfas nr. 1 (2x1 m dydžio), šurfas nr. 2 (2x1 m dydžio), šurfas nr. 3 (2x1 m dydžio), šurfas nr. 4 (1,5x1,5 m dydžio), šurfas nr. 5 (2x1 m dydžio). Bendras ištirtas plotas: 10,50 m²

Šurfas nr.1. Tirtas sklypo P dalyje. Fiksuotas 0,30 – 0,95 m. storio kultūrinis sluoksnis, kuris formavosi XX a. Po juo fiksuotas 0,10 – 0,60 m. storio gelsvo smėlio sluoksnis, kuris formavosi iki XIX a. pab., natūraliai slenkant „Gedimino kapo“ kalno šlaitui. 0,9 – 1,2 m. gylyje nuo esamo žemės paviršiaus pasiektas įžemis – baltas smėlis.

Šurfas nr.2. Tirtas arčiausiai Krivių g., sklypo R pusėje. Fiksuotas 1,90 – 2,50 m. storio kultūrinis sluoksnis, kuris formavosi XIX – XX a. 1,50 – 1,60 m. gylyje nuo esamo žemės paviršiaus fiksuotas 0,02 – 0,03 m. storio nesuardytas degėsių tarpsluoksnis. Šiame tarpsluoksnyje gausiai aptikta XVIII a. II p. – XIX a. I puse datuojamų radinių. Pagal turimus duomenis, šį degėsių tarpsluoksnį galima datuoti XIX a. I puse. Įžemis pasiektas 1,9 – 2,1 m. gylyje nuo esamo žemės paviršiaus.

Šurfas nr.3

Šurfas nr.3. Tirtas sklypo Š dalyje. Fiksuoti supiltiniai 0,60 – 0,90 m storio, XX a. IV ketvirčiu datuojami sluoksniai. Giliau, 0,65 m gylyje nuo esamo žemės paviršiaus aptiktas XX a. pr. statyto pastato pamatas. Kaip minėta, pastatas sugriautas II pas. karo metu

Šurfas nr.4. Tirtas sklypo centre. Fiksuoti supiltiniai 0,65 – 0,75 m storio, XX a. II puse datuojami sluoksniai.

Šurfas nr.5. Tirtas sklypo V dalyje, „Gedimino kapo“ kalno nedidelėje terasoje. Fiksuotas 0,25 – 0,75 m storio, XX a. datuojamas kultūrinis sluoksnis.

Publikuota:
Atas Žvirblys. Krivių gatvė 24. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 m. Vilnius, 2013.
http://www.archeologijosdraugija.lt/atl/2012/550-551.pdf