 |
| Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus. Atradimo bažnyčia apie 1935 m. Miškinis A. Kudirkos Naumiestis. Vilnius, 1998. |
Detalieji
archeologiniai tyrimai vyko Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus
Atradimo bažnyčios statinių komplekse (36417), Kudirkos Naumiesčio
miestelio istorinėje dalyje (17093), Bažnyčios g. 28, Šakių r.
sav. Priežastis vykdyti tyrimus buvo planuotas įrengti įėjimas į
bažnyčios rūsį iš jos ŠR pusės ties pusapskrite apside. Taip
pat pat visu bažnyčios perimetru įrengiama nuogrinda prie
bažnyčios pamatų.
Kudirkos
Naumiestis įsikūręs Šešupės ir Širvintos upių santakoje. 1561
m. šioje vietoje minimas karališkasis Duliebaičių kaimas. XVII a.
minėtas kaimas peraugo į miestelį. Jurbarko ir Nova Volios
(Virbalio) 1639 08 23 mokesčių suvestinėje paminėtas naujai
įkurtas ir valdovo Vladislovo IV Vazos garbei pavadintas
Vladislavovas. 1640 m. karalius Vladislovas IV Vaza patvirtino
matininkų išmatuotą miestą, o jau 1643 03 26 karalienės
Cecilijos Renatos valia Vladislavovas gavo miesto teises.
Naujai
įkurtame mieste, buvo paskirtas plotas bažnyčiai. Minima, kad 1642
- 1644 m. Vladislavove pastatyta medinė koplyčia, kurią Žemaičių
vyskupas Jurgis Tiškevičius perdavė basųjų karmelitų
vienuoliams. Šalia koplyčios, būsimam vienuolynui buvo pastatytas
medinis gyvenamas namas, skirti 2 valakai žemės. Iki 1680 m.
sunykus pirmai medinei koplyčiai, karmelitų vienuoliai tais pačiais
metais, toje pačioje vietoje pasistatė kitą, taip pat medinę.
Kaip manoma, šalia vienuolyno ir bažnyčios buvo parapijos kapinės.
Tiksli jų vieta nėra žinoma. 1823 m. bažnyčios vizitacijos akte
minimos kapinės, kurių ploto (ypač dėl kylančių potvynių)
parapijai nepakanka, dėl to veikia ir antros kapinės į šiaurę
nuo Šešupės, Meištuose.
Dabartinė
dvibokštė, mūrinė bažnyčia pradėta statyti 1781 m. Nors ir
nepabaigta iki galo, bažnyčia pradėta naudoti 1787 m. Tuo metu
buvo išmūryta tik dalis bokštų. Pati bažnyčia buvo stačiakampio
plano, bazilikinio tūrio, trijų navų. Vidurinę, platesnę navą
užbaigė pusapskritė apsidė.
 |
| 1803 m. planas. Miškinis A. Kudirkos Naumiestis. Vilnius, 1998. |
1803
08 04 Naumiestį nusiaubė didelis gaisras. Tuomet sudegė
vienuolynas, klebonija su visais ūkiniais pastatais, parapijos
prieglauda. Bažnyčia išliko, tačiau visai nudegė jos šoninių
navų ir kairiojo bokšto stogai. Šoninės navos buvo uždengtos
laikinais šiaudų stogais. Užsitęsusio remonto reikalus išspręndė
1819 08 07 gaisras. Po šio įvykio, 1821 m. dokumentuose rašoma,
kad bažnyčia suremontuota, jos stogas dengtas dvigubomis čerpėmis,
medinis bokštelis skarda.
 |
| Tyrimų metu surastos plokštinės čerpės. XIX a. I p. |
XIX
a. pr. minimi ir kiti parapijai priklausantys, prie bažnyčios
stovintys pastatai. Paminėta, kad mūrinę kleboniją šildė 7
koklių krosnys, stogas dengtas naujomis plokščiomis čerpėmis.
Kiti šalia stovintys pastatai dengti olandiškomis čerpėmis.
Įvairūs
remonto darbai bažnyčioje vyko visą XIX a. Iš svarbesnių faktų
galima paminėti, kad 1878 m. visas bažnyčios pastatas uždengtas
skarda. 1882 – 1890 m. pristatytas zakristijos prieangis, iškirstas
įėjimas į rūsį, įrengtas kanalas į upę. Bažnyčia gan
smarkiai nukentėjo II pasaulinio karo metu: sudegė stogas, nugriuvo
bokštai.
2011
m. Kudirkos Naumiesčio miestelio istorinėje dalyje (17093) vykdė
archeologė Birutė Lisauskaitė. Žvalgomųjų archeologinių tyrimų
ir archeologinių žvalgymų metu buvo ištirti 44 žvalgomieji
šurfai ir kai kuriose gatvių atkarpose vykdyti archeologiniai
žvalgymai. Arčiausiai planuojamų tyrimų, ŠV Bažnyčios gatvės
dalyje užfiksuoti XX a. II pusėje suardyti sluoksniai, archeologinę
vertę turinčių radinių neaptikta. Kudirkos Naumiesčio Šv.
Kryžiaus Atradimo bažnyčios statinių komplekse archeologiniai
tyrimai anksčiau nebuvo vykdyti.
2012
m. vykusių tyrimų metu ištirta viena 9x5 m. dydžio (45 m²)
perkasa. Ištyrus šį plotą papildomai ištirta 1 m² išpjova
privedant perkasos sienelę prie pusapskritės apsidės pamatų.
Bendras ištirtos perkasos plotas 46 m². Papildžius tyrimų
projektą, iki 1,3 m gylio (projektinis gylis - 1 m) ištirti trys
1,5x1,5 m. dydžio šurfai. Bendras papildomų tyrimų plotas: 6,75
m². Bendras tyrimų plotas: 52,75 m². Pabaigus tyrimus perkasoje ir
šurfuose, visu bažnyčios perimetru, įrengiamos nuogrindos vietoje
buvo atlikti archeologiniai žvalgymai. Bendras žvalgytos tranšėjos
ilgis sudarė 145,10 m. Tranšėjos plotis siekė 0,9 – 1,1 m.
Tranšėjos gylis siekė 0,9 – 1,2 m.
Perkasa
tirta bažnyčios ŠR gale, prie pusapskritės apsidės, prie įėjimo
į rūsį. Perkasos centre fiksuotas 0,20 – 1,70 m. storio
kultūrinis sluoksnis, kuris formavosi XX a. II pusėje kasant
tranšėjas vandentiekio ir kanalizacijos tinklams. Minėtomis
tranšėjomis buvo suardyti ankstesni susiformavę sluoksniai.
Dauguma sluoksnyje surinktų radinių tai smulkios, glazūruotos arba
neglazūruotos buitinės keramikos šukės, pagal požymius galėtų
būti datuojamos XVII – XIX a.
Taip
pat perkasos centre, 0,40 – 2,80 m. gylyje nuo esamo žemės
paviršiaus, fiksuotas dalinai suardytas 2,40 m. storio kultūrinis
sluoksnis, kuris susiformavo 1882 - 1890 m. kasant tranšėją
drenažui iš bažnyčios į Šešupę. Mūrinis drenažas
užfiksuotas 2,80 m. gylyje nuo esamo žemės paviršiaus. Viso
fiksuotas 0,85 m. ilgio, 0,40 m. pločio fragmentas. Orientuotas ŠR
kryptimi, iš bažnyčios rūsio į Šešupės upę. Konstrukcija
sumūryta iš dviejų dalių. Šonuose lygiagrečiai sumūrytos
280x120x70 mm. dydžio plytų dvi eilės. Viršus uždengtas
sumūrytomis 380 x 380 mm. dydžio plytelėmis.
 |
| Rėtis (?). XIX a. |
 |
| Nuotraukoje kairėje užfiksuotas perkasimas, datuojamas 1781 - 1787 m. |
Prie
bažnyčios sienos, 0,70 – 2,95 m. gylyje nuo esamo žemės
paviršiaus fiksuotas 2,10 – 2,20 m. storio perkasimas, datuojamas
1781 – 1787 m., siejamas su dabartinės bažnyčios statybos
laikotarpiu. Tyrimų metu užfiksuotas pamato praplatėjimas, pamato
apačia pasiekta 2,95 m. gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus.
0,70
– 1,85 m. nuo esamo žemės paviršiaus fiksuotas 0,20 – 0,85 m.
storio kultūrinis sluoksnis, datuojamas 1641 (XVI a. vid.?) – 1781
m. Sluoksnis formavosi ilgą laiką, basųjų karmelitų vienuoliams
vykdant neintensyvią agrarinę ir ūkinę veiklą. Tačiau,
neatmestina galimybė, kad sluoksnis galėjo pradėti formuotis ir
dar anksčiau, t.y. nuo pat Duliebaičių kaimo įkūrimo XVI a.
viduryje, kadangi surinkti tik pavieniai smulkūs buitinės keramikos
fragmentai, kurių chronologinės ribos gali būti gana plačios.
Pagal požymius ir kitus duomenis galima datuoti XVII – XVIII a.
Įžemis
- nejudintas geltonas smėlis pasiektas 1,20 – 1,85 m. gylyje nuo
dabartinio žemės paviršiaus. Palaidojimų perkasoje neaptikta.
Dabartinė bažnyčia, XVIII a. pab. statyta vienuolyno sodo R gale,
šalia seno kelio vedančio į brastą per Šešupę. Senų kapinių
reikėtų ieškoti į ŠV pusę nuo dabartinės bažnyčios, arčiau
Šešupės ir Širvintos santakos.
 |
| Plokštinis koklis. XIX a. pr. |
Tęsiant
tyrimus suprojektuotos nuogrindos vietoje prie bažnyčios pamatų
ištirti trys šurfai. Juose užfiksuotas iki 1,30 m. storio
kultūrinis sluoksnis, kuris formavosi 1641 m. (XVI a. vid.?) - XX a.
Visuose šurfuose užfiksuotas XVII (XVI a. vid.?) – XVIII a.
kultūrinis sluoksnis suardytas 1781 – 1787 m., datuojamu perkasimu
prie esamos bažnyčios pamatų.
Žvalgymų
metu kasamos tranšėjos vietoje iki 1,2 m. gylio fiksuoti XX a.
datuojami viršutiniai judinto grunto, XIX a. datuojami griuvenų ir
1641 (XVI a. vid.?) – XVIII a. datuojami juodos žemės sluoksniai.
Kaip ir tirtuose šurfuose, XVII (XVI a. vid.?) – XVIII a.
kultūriniai sluoksniai suardyti 1781 – 1787 m., dabartinės
bažnyčios statybos metu. Ties pietiniu bažnyčios kampu esančiu
bokštu, taip pat ir rytinėje bažnyčios pusėje, 0,6 – 0,75 m
gylyje aptiktas plytų pamato praplatėjimas. Kitose vietoje,
praplatėjimas nebuvo aptiktas. Žvalgymų metu įžemis pasiektas
nebuvo.
Vykdant
žvalgymus bažnyčios ŠV pusėje, 0,30 – 0,60 m. gylyje nuo esamo
žemės paviršiaus, XIX a. datuojamų griuvenų sluoksnyje surinkta
daug plokštinių ir olandiškų čerpių nuolaužų. Dalis jų
susiklijavo į stambesnius fragmentus, keletas į sveikas čerpes.
Publikuota:
Atas Žvirblys. Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 m. Vilnius, 2013.