Archeologiniai tyrimai Bavarijoje, Vokietija

Nuotraukos fone užfiksuotos įvairios archeologinės struktūros

2016 m. rudenį, kartu su dar keliais kolegomis iš Lietuvos teko dalyvauti archeologiniuose tyrimuose Bavarijos žemėje, Vokietijoje. Vienas iš jų, Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologas Dovilas Petrulis parašė puikų straipsnį apie ekspedicijos metu įgytą patirtį it kitus įspūdžius. Išsamiai apibūdino tyrinėtą objektą. Siūlau paskaityti plačiau šiame tekste.

http://www.paneveziomuziejus.lt/lt/muziejaus-kronika/spdziai-is-archeologins-stazuots-bavarijoje

Nedubliuojant ir nekopijuojant jau pateiktos informacijos, galiu tik trumpai paminėti keletą faktų, kurie labiausiai krito į akis.

Kolega, archeologas Dovilas Petrulis

Visų pirma, tyrimų organizavimas Vokietijoje yra tikrai aukšto lygio. Disciplina, kruopštumas tyrimų vietoje, preciziškas struktūrų fiksavimas ir didelis dėmesys visoms su tyrimais susijusioms detalėms – išskirtiniai Bavarijos žemėje vykusių kasinėjimų bruožai. Pastebėjau, kad tyrinėjimų metu stengiamasi ne tik kuo išsamiau ištirti, užfiksuoti objektą, bet ir iš karto vietoje vykdoma sukauptos medžiagos analizė: aprašinėjami radiniai, dirbama su grafine ataskaitos dalimi, rengiamas tyrimų eigos aprašymas. Nesumeluosiu pasakydamas, kad tuo kartais užsiimdavo iki trečdalio ekspedicijos dalyvių. Taigi, šiuo aspektu kolegos vokiečiai lenkia 
lietuvius, nes mūsų šalyje kaip pastebėjau tyrimai vyksta gerokai sparčiau, o didžiausias dėmesys kreipiamas į reglamento reikalavimų išpildymą ir įvairiausios dokumentacijos, - projektų, projektų papildymų, pažymų, ataskaitų ir etc. rengimą.
Kita vertus, tyrimų metu kai ko ir pasigedau prie ko buvau pripratęs Lietuvoje. Tai – skaitmeninės duomenų bazės apie planuojamus, vykdomus ar jau įvykusius tyrinėjimus. Bavarijos žemėje archeologui suteikiamos tik 6 savaitės parengti tyrimų ataskaitai. Negaliu tvirtinti ar tai gerai ar blogai, tačiau nustebino, kad nėra jokios vieningos duomenų bazės, kurioje vėliau būtų galima bent minimaliai susipažinti apie vykdytus kasinėjimus. Išleidžiami kasmetiniai leidiniai apima tik moksliniu požiūriu svarbiausius ištirtus objektus, tuo tarpu informacija apie kitus tyrinėjimus nėra taip lengvai pasiekiama. Tai vaizdžiai iliustruoja situacija į kurią pakliuvo tyrėjai: į kasinėjamą plotą pateko prieš keletą metų archeologų jau ištirta teritorija. O tai buvo nustatyta tik archeologiniais tyrimų metodais, - t. y. aptikus ir datavus XXI a. artefaktus.

Tyrimų objektas radiniais nebuvo gausus.
Laužavietėse, ūkinėse duobėse daugiausia rasta
smulkių apžiestos keramikos fragmentų 

Rugsėjo mėnesį Dunojaus aukštupyje tvyrantis
rūkas.

Nuo kada Žiežmariuose pradėta rūkyti

Nuo 2016 m. pabaigos prie mano vykdomos veiklos prisidėjo ir darbas Kaišiadorių muziejuje. Dalinuosi bandymu šviesti vietinę bendruomenę aktualizuojant archeologinį paveldą. Kiekvienais metais Lietuvoje vykdomi archeologiniai tyrinėjimai šimtuose skirtingų vietovių, po to organizuojamos konferencijos, rašomi moksliniai straipsniai, tačiau, vietos bendruomenė dažnai lieka nuošalyje. Tikiuosi šis bandymas bent kiek užpildys minėtą spragą, o kažkam gal ir sukels norą domėtis savo krašto, savo miesto ar savo gatvės istorija. Juk pažindami ir gerbdami savo praeitį galime geriau suvokti kas esame ir kuo norime būti.

Archeologiniai tyrinėjimai Vilniuje, Šv. Stepono gatvėje

Nedidelės apimties archeologiniai žvalgymai atlikti šių metų rugpjūčio pabaigoje Vilniuje, Šv. Stepono gatvėje. Tyrimų priežastis: savavališki žemės kasimo darbai viename iš gatvėje esančių namų rūsyje. Kultūros paveldo departamento atstovams suradus minėtą rūsį ir sustabdžius visus darbus, teko atlikti archeologinius tyrimus.

Savavališkai kasant senamiestyje žemės buvo išnešamos kibirais. 

Savavališki darbai buvo vykdomi ~20 m² dydžio rūsyje iki 0,5 m gylio nuo buvusių rūsio grindų. Taigi, apimtys nebuvo labai didelės, o pažeidėjai prisipažinę davė parodymus ir sutiko bendradarbiauti. Atlikus archeologinius kasinėjimus archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neužfiksuota, archeologinių radinių nerasta. Tyrimų rezultatai užfiksuoti pažymoje ir pateikti Kultūros paveldo departamentui.

Įvairiausi pažeidimai dažnai padaromi dėl nežinojimo, tačiau kartais ir pikltavališkai. Toliau trumpa informacija ir svarbios nuorodos ta tema

Čia galite sužinoti kokiais atvejais privaloma atlikti archeologinius tyrimus. Skaityti III 12:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.405666

Čia galite pasitikrinti ar Jūsų gyvenamas pastatas ar sklypas patenka į kultūros paveldo objektų teritoriją:

http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

Kultūros paveldo departamento karštoji linija:

http://www.kpd.lt/lt/pagrindinis-meniu/struktura-ir-kontaktai/karstoji-linija.html

Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniuje, Arklių g. 10

Pav. Nr.1. Kasinėjimų vaizdai

Šių metų rugpjūčio mėnesį, Arklių g. 10, Vilniuje vykdyti archeologiniai žvalgomieji tyrimai (Pav. Nr.1). Jų metu sklype tirti du šurfai, bendras ištirtas plotas: 8 m². Surinkti archeologiniai duomenys papildė turimą istorinę informaciją apie sklypo užstatymo raidą.

Atlikus archeologinius kasinėjimus nustatyta, kad iki 1 – 1,1 m gylio sklype yra XX a. - XXI a. pr. suformuoti sluoksniai. Kasinėjimų metu surastas XIX a. pab. - XX a. pr. istoristinio etapo išorinių laiptų (greičiausiai medinių) priestato pamatas  (Pav. Nr.2).

Giliau, 1 – 2,25 m gylyje fiksuotas archeologiškai vertingas XVI a. II p. - XVIII a. datuojamas kultūrinis sluoksnis, kuris dalyje tirtų vietų suardytas XX a. perkasimų. Sluoksnyje surinkta nemažai XVI – XVII a. datuojamų archeologinių radinių: buitinės keramikos fragmentų (rodančių, kad dalis keramikinių indų tuo metu buvo importuoti iš dabartinės Lenkijos (Kielcai) ir Vokietijos (Westervald) teritorijų), polichrominių plokštinių koklių smulkių fragmentų, plokštinės čerpės fragmentas, polichrominio plokštinio koklio smulkus fragmentas ir etc.

Pav. Nr.2. Surastas pamatas.

Vis dėl to įdomiausias tyrimų metu aptiktas radinys buvo iš taip vadinamų nevertingų, viršutinių sluoksnių. Tai - Maskvos srities gamykloje „ELEKTRIČESTVO“ XX a. pr. pagamintas gatvės žibinto grafitinis elektrodas su užrašu „SILESIA“ (Pav. Nr.3). Tuo metu Vilniaus miesto gatvinis apšvietimas buvo keičiamas iš dujinio į pažangesnį elektrinį. Naujuose žibintuose naudoti grafitiniai elektrodai, kurių degimo laikas buvo gana trumpas: iki 16 valandų. Užrašai ant tokių elektrodų reikšdavo gaminio modelį, o jie skyrėsi savo kokybe. Tyrimų metu surastas „SILESIA“ modelio elektrodas buvo priskiriamas prie aukštesnės kokybės gaminių. Radinys perduotas Energetikos ir technikos muziejui, Vilniuje. Pasak muziejininkų tai – jis reikšmingai papildys ekspoziciją skirtą Vilniaus gatvių apšvietimo istorijai, kadangi tai pirmas tokio tipo dirbinys tiesiogiai susijęs su miesto istorija.

Pav. Nr.3. Grafitinis elektrodas SILESIA

Archeologiniai kasinėjimai sklype Arklių g. 10 planuojami šių metų rudenį, tikėtina ir kitais metais.