2014 m. gruodžio 22 d., pirmadienis

Pabaigti archeologiniai žvalgymai Liubavo dvaro sodyboje

        2014 m. archeologinių tyrimų sezonas užbaigtas Liubavo dvaro sodybos teritorijoje, oficinos ir oranžerijos aplinkoje. Prieš prasidedant žiemai, lapkričio pabaigoje suspėta atlikti archeologinius žvalgymus nuotekų ir vandentiekio trasų vietose.
Pamatas aptiktas trasos vietoje.
Siekiant jį apsaugoti, vamzdžiai pakloti po pamatu.  
Žvalgymų metu nustatyta, kad oficinos ir oranžerijos aplinkoje, iki 1,7 m gylio yra susiformavęs XVII – XX a. kultūrinis sluoksnis su pavieniais to laikotarpio radiniais. Dauguma radinių surasta tyrimų vietoje į P nuo oranžerijos pastato.
Į Š pusę nuo oficinos ir oranžerijos užfiksuoti mūrinių pamatų fragmentai. Žvalgymų metu surinkti duomenys leidžia teigti, kad teritorija buvo aptverta mūrine siena ir tikėtina sudarė uždarą kiemą.

Keletas istorinių faktų apie Liubavo dvarą.

Liubavo dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas XVI a., kai Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas Augustas šią valdą paveldėjo iš savo tėvo Žygimanto Senojo. Tai nutiko apie 1544 m. Išlikusios 1546 – 1547 m. sąskaitos suteikia anksčiausių žinių apie dvaro paskirtį ir svarbą. Iš dokumentų matyti, kad čia buvo įrengti žuvivaisai skirti tvenkiniai.
1554 m. didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas dvarą perdavė Mikalojui Radvilai Rudajam. Liubavas jam buvo patogioje vietoje, nes pro dvarą vedė kelias iš Vilniaus į Radvilų šeimos rezidenciją Dubingiuose.
1577 m., Mikalojus Radvila Rudasis dvarą pardavė Kasparui Golejevskiui. Pažymima, kad dvaras parduodamas su visais jame esančiais pastatais ir įrengimais. Minimi tie patys tvenkiniai, kurie tiekė žuvį dar Žygimanto Augusto laikais.
1640 m. Golejevskių šeima Liubavą pardavė Tiškevičiams, kurie 1670 m. valdą pardavė Marcijonui Krišpinui-Kiršenšteinui. Ši giminė dvarą valdė iki 1750 m., po to dvaras vėl atiteko Tiškevičiams. Viena iš Tiškevičių panelių ištekėjo už Rafalo Sliznio (1804–1881) ir Liubavas iki 1939 m. priklausė Sliznių giminei.

Dvaro tvenkinių sistema, kelių tinklas ir išplanavimas, XVI – XIX a. mažai kito. Nuo XVI a. dvare jau stovėjo malūnas. Iki XVIII a. pr. dabartinės oranžerijos vietoje buvę rūmai, o lobynas iki XIX a. pr. - oficinos vietoje. Iš 1727 m inventoriaus matyti, kad dvaro sodybą sudarė apie 20 pastatų: buvo statomas antras malūnas, veikė alaus darykla, lobynas, kepykla ir kiti statiniai.