Nuo
šių metų birželio 29 d. pradėti detalieji ir žvalgomieji
archeologiniai tyrimai Žiežmariuose. Per
pirmą savaitę darbai vykdyti Ažubalio, Vilniaus ir Žaslių
gatvėse. Pagal pirminius tyrimų duomenis aiškėja, kad Ažubalio
ir Vilniaus gatvės atkarpose atokiau nuo centrinės miestelio
aikštės, archeologiškai vertingas kultūrinis sluoksnis nėra
išlikęs. Ten randama tik pavienių radinių. Tačiau, vykdant
kasinėjimus minėtose gatvėse arčiau miestelio aikštės aptiktas
daugiau ar mažiau intensyvus XVII a. II p. – XVIII a. kultūrinis
sluoksnis. Rasta įvairios paskirties molinių indų fragmentų,
puodyninių – dubeninių bei plokštinių koklių duženų,
metalinių dirbinių (raktų, vinių, vyrių ir t.t.), vienas Jono
Kazimiero šilingas (1660 – 1666 m.).
 |
| Jono Kazimiero varinis šilingas. 1660-1666 m. |
 |
| Raktas, XVII a. II p. - XVIII a. |
Nors surinkti radiniai
daugiausia tik smulkūs skirtingų dirbinių fragmentai, tačiau jų
gausa ir įvairovė rodo, kad Žiežmariai po XVII a. vidurio karų,
kuomet miestelis buvo visiškai sunaikintas, gana greitai atsigavo.
XVII a. II p. intensyviau galėjo būti apgyvendinta ir Vilniaus
gatvės šiaurės rytų dalis. Iš istorinių duomenų žinome, kad
tuo metu į miestelį gausiai kėlėsi žydai, taip pat Rusijoje
savo žemes karo metu praradę bajorai.
 |
Puodas. XVI - XVIII a.
|
 |
Importinis indas. Westerwald regionas, dabartinė Vokietija.
XVII a. II p. - XVIII a. I p. |
 |
Majolikos lėkštės fragmentas, XVIII a.
Importas iš pietų Baltijos jūros regiono. |
 |
Majolikos lėkštės fragmentas, XVIII a.Importas iš pietų Baltijos jūros regiono.
|