Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniuje, Didžiojoje g.

Šių metų gegužės mėnesį, kartu su kolega archeologu S. Aleksandravičiumi atlikome žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus Vilniuje, Didžiojoje g. Kasinėjimų tikslas buvo surasti sklype iki II pasaulinio karo čia stovėjusių statinių pamatus, juos užfiksuoti ir remiantis archeologiniais duomenimis datuoti.

Prieš pradedant tyrinėjimus, apie sklype buvusius statinius surinkti istoriniai ir kartografiniai duomenys.

Aplink pagrindinę miesto turgavietę mūrinius namus statėsi didikai, pirkliai ir miesto magistrato atstovai. Apie Didžiojoje g. stovintį namą istorinių duomenų esama iš XVII a. pradžios; burmistro Povilo Kievlos namas 1614 m. atiteko Švč. Trejybės špitolei. Taip vadinamame Fiurstenhofo 1737 metų Vilniaus miesto plane užfiksuota mūrinė siena, skirianti aptariamą sklypą nuo Šv. Kazimiero bažnyčios ir jėzuitų vienuolyno valdos.

Pirmas užstatymo pažymėjimas matomas Vilniaus miesto 1808 m. plane, čia jis žymimas posesija 41. 1794 m. sukilimo metu pastatas buvo sugriautas. 1797 m. apgriautas Švč. Trejybės špitolės namas buvo išnuomotas Vilniaus burmistrui Viktorui Domanskiui. Iš tų pačių metų pastato aprašymo žinoma, kad namas buvo dviejų aukštų. Tarp dviejų pastato dalių buvo įvažiavimo vartai. Pirmame aukšte dešinėje vartų pusėje buvo viena patalpa, kairėje – kelios. Lyginant 1797 m. sklypo situacinį (arch. P. Rosis) ir Vilniaus miesto 1808 m. planus matoma, jog pasikeitė aptariamojo sklypo, buvusios 41 posesijos, užstatymas. XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje, pristačius priestatus iš kiemo pusės, susidarė beveik uždaras kiemas. Be to, kiemo gale, sklypo rytinėje dalyje, buvo žymiai padidinti mediniai statiniai. Jie pažymėti Vilniaus miesto 1808 m. plane.

Rašytiniai šaltiniai liudija, jog 1806 m. pastatą Didžioji g. 30 sudarė 11 didelių, 3 maži kambariai. Mediniuose pastatuose buvusios arklidė 6-iems arkliams ir ratinė.

Vilniaus miesto tikrosios būklės 1845-1859 m. plane matyti kaip ilgame stačiakampio formos sklype mūriniai pastatai supo siaurą uždarą kiemą. Rytinėje jo dalyje, buvusių medinių namų vietoje, 1845-59 m. plane pažymėtas mūrinis pastatas.

1901 m. sudaryti nekilnojamojo turto įvertinimo dokumentai 1. Pastatų išdėstymo schemoje išvardinti visi pastatai. XX a. pradžioje prie gatvės stovėjo trijų aukštų gyvenamas namas su tokio pat aukščio į kiemo pusę pratęstu priestatu, siauras vidinis kiemelis buvo užstatytas dviaukščiais kiemo korpusais. Vienintelis vieno aukšto su mansarda pastatas stovėjo kiemo gale.

Pagal 1937 m. matininko Petro Bantle sudarytą situacinį planą matoma, kad Didžioji g. 30 sklypas buvo užstatytas trijų ir dviejų aukštų korpusais, kurie sudarė siaurą vidinį kiemą. Pagrindiniame korpuse prie Didžiosios gatvės ties pirmo aukšto viduriu buvo ilgas siauras pravažiavimas, kuris jungė kiemą su gatve. 1940 m. Sklype minimi trys mūriniai ir vienas medinis pastatai

Antrojo pasaulinio karo metais pastatas nukentėjo, įkrito pastato perdengimai, bet nebuvo visiškai sugriautas. Po karo atstatant pastatą, panaikinti vartai, naujai perplanuotos patalpos. Palyginti su prieškariniu pastatas po remonto gerokai sumažėjo.

Žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu ištirti du 2,5x2 (5 m²) ir du 3x2 m (6 m²) dydžio šurfai. Viso ištirtas 22 m² plotas.

Šurfas nr. 1 Ištirtas iki 2,5 m gylio nuo esamo žemės paviršiaus. Įžemis pasiektas 2,05 – 2,45 m gylyje. Pradėjus tyrimus, 0,25 – 0,45 m gylyje atsidengė XIX a. pab. - XX a. pr. istoristinio etapo pamatų mūro viršus ir pastato grindų lygis. Tęsiant tyrimus, iki 2,45 m gylio, beveik visame plote fiksuoti XIX a. pab. - XX a. pr. sluoksniai. Surinkta pavienių smulkių buitinės keramikos ir plokštinių koklių fragmentų datuojamų XVI – XIX a.

Šurfas 1. Kairėje XIX a. pab. - XX a. pr. pamatas

Šurfas nr. 2 Ištirtas iki 4,9 m gylio nuo esamo žemės paviršiaus. Užfiksuotas iki 4,75 m storio XVI-XX a. datuotinas kultūrinis sluoksnis. Pradėjus tyrimus, 0,6 – 0,8 m gylyje atsidengė XIX a. pab. - XX a. pr. istoristinio etapo pamatų mūro viršus. Tikėtina, kad čia surastas XX a. I p. kieme stovėjusio pastato kampas (arba laiptinės fragmentas). Kasinėjant giliau, užfiksuoti 3 lauko grindinių lygiai (1 - XX a. I p. ; 2 – XVII-XVIII a.; 3 – XVI a.). Vykdant kasinėjimus tarp II ir III akmenų grindinio, 2,4 – 3,1 m gylyje tyrinėtas 2 horizontų kultūrinis sluoksnis su gausiais XVI – XVII a. I p. datuojamais radiniais. Surinkta daug stambių lovinių čerpių fragmentų (XVI a.), smulkių taip vadinamos Kielcų keramikos šukių (XVI a. II p. - XVII a. I p.) ir pavienių kitokios paskirties dirbinių. Tarp pastarųjų verta paminėti švininę prekių plombą su pavaizduotu kryžiaus ženklu. Sluoksnį pagal vėliausius radinius galima datuoti XVII a. I p. - XVII a. vid.

Šurfas 2. Toliau dešinėje XIX a. pab. - XX a. pr. pamatas. Apačioje XVI a. akmenų grindinys.

Šurfas nr. 3 Ištirtas iki 2,8 m gylio nuo esamo žemės paviršiaus. Įžemis pasiektas 2,5 – 2,6 m gylyje. Pradėjus tyrimus, 0,15 – 0,30 m gylyje atsidengė XIX a. pab. - XX a. pr. istoristinio etapo pastato grindų lygis. Tęsiant tyrimus 0,40 – 0,45 m gylyje aptiktas rausvų plytų mūrytas pamatas. Čia surastas XVI a. I p. gotikinio etapo posesijinės sienos pamatų mūras. Jo apačia vėliau pasiekta 2,5 m gylyje nuo esamo žemės paviršiaus. Tiriant giliau, 0,8 – 1,2 m gylyje fiksuotas vėlyvų perkasimų apardytas XVII a. I p. - XVII a. vid. datuojamas rausvų plytų ir lovinių čerpių griuvenų sluoksnis. Gausiai surinkta XVI a. datuojamų lovinių čerpių stambių fragmentų, XVI a. pab. - XVII a. pr. datuojamų plokštinių koklių ir pavienių smulkių buitinės keramikos fragmentų. Giliau, 1,3 – 2,6 m gylyje tyrinėti XV – XVI a. sluoksniai, surasta pavienių smulkių buitinės keramikos fragmentų, gyvulių kaulų.

Šurfas 3. Surastas XVI a. I p. pamatas.

Šurfas nr.4 Tyrimų metu tirtas archeologiškai nevertingas XX a. II p. kultūrinis sluoksnis ir įvairios struktūros.

Tirti šurfai 1939 m. plane

Archeologinių tyrimų metu pavyko surasti XX a. I p. planuose pažymėtus, sklype buvusius statinius, taip pat surasta posesijinė siena skyrusi sklypą nuo Šv. Kazimiero bažnyčios ir jėzuitų vienuolyno valdos. Tyrinėjimai parodė, kad sklypo teritorijoje gyvenimas virė jau nuo XV a. Aptikti keramikinių indų fragmentai ir gyvulių kaulai rodo, kad XV a. sklype vyko įvairi agrarinė ar kitokia ūkinė veikla, jis buvo apgyvendintas ir galbūt apstatytas mediniais pastatais. Nuo XVI a. gyvenimas intensyvėja, sklype statomi mūriniai statiniai, kurių stogai buvo dengti molinėmis čerpėmis, vidus apšildytas koklinėmis krosnimis.