Archeologiniai tyrinėjimai Arklių g. 10, Vilniuje

2017 metų rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais, Vilniaus senamiestyje, Arklių g. namo Nr. 10 kieme, vykdyti archeologiniai tyrimai. Jų metu ištirtas 5,1 m² dydžio plotas. Tyrinėjimai sklype vyko nuo 2016 metų, todėl kasinėto ploto numeracija buvo tęstinė - šurfas įvardintas Nr. 3. Pabaigus tyrimus žvalgytas ~ 92 m² plotas – rekonstruojamų ir naujai tiesiamų inžinerinių tinklų vietose kastos tranšėjos.

Pav. Nr. 1. Tyrinėto šurfo vaizdas.

Arklių g. 10 namas pastatytas XVI a. pab. - XVII a. pr., 1645 m. dokumentuose minimi du mūriniai pastatai, stovėję skirtingose posesijose galais į Arklių gatvę. Per 1706 ir 1749 m. gaisrus namai smarkiai nukentėjo. Tarp 1733 m. ir 1749 m. abi posesijos buvo sujungtos, suformuota posesija Nr. 255. Manoma, kad XVII-XVIII a. abu namai buvo vienaukščiai ir stovėjo galu į Arklių gatvę. 1787-1792 m. sklype buvę pastatai remontuoti, rekonstruoti, pastatyta arklidė ir vežiminė. 1837 m. dokumente jau minima, kad namas yra dviaukštis. Pagal 1901 m. projektą pastatyta pietinio korpuso vidurinioji dalis, namas įgijo dabartinę planinę struktūrą.

Ištirtas šurfas buvo 4 m² (2x2) dydžio. Pridėjus ir 1,1x1m dydžio išpjovą į PV pusę nuo jo PV kampo, bendras ištirtas plotas padidėjo iki 5,1 m². Šurfas ištirtas iki 2,4 m gylio nuo esamo žemės paviršiaus (Pav. Nr. 1).

Tyrinėjant užfiksuotas iki 2,7 m storio kultūrinis sluoksnis. Pradžioje, iki 0,9 m gylio tirtas 7 horizontų archeologiškai nevertingas sluoksnis be archeologinių radinių, kuris formavosi XIX - XXI a. pr. Vykdant tyrimus giliau, 0,9-1,3 m gylyje tyrinėtas 0,3-0,5 m storio tamsiai pilkos žemės sluoksnis su pavienėmis rausvomis griuvenomis. Dalyje šurfo sluoksnis išsiskiria į 4 skirtingus horizontus. Šiame gylyje surinkta keletas neglazūruotos, taip pat žaliai glazūruotos buitinės keramikos fragmentų, olandiškos čerpės gabaliukas ir įvairiaspalvėmis glazūromis dengtos, augaliniu ornamentu puoštos lėkštės pakraštėlis. Tirtas sluoksnis pagal radinius datuojamas XVII a. II puse - XVIII a.

Giliau, visame šurfe 1,15-1,65 m gylyje, fiksuotas vidutiniškai 0,2-0,3 m storio juodos žemės su šaknimis sluoksnis. Jį tyrinėjant rasta smulkių buitinės keramikos fragmentų, plokštinių ir lovinių čerpių dalių. Prie informatyvesnių radinių reikia priskirti XVI a. pab. - XVII a. pr. datuojamo plokštinio koklio kampą, XVI a. vid. datuojamo karnizinio koklio nuolaužą, skaidraus stiklo taurės pėdą (Pav. Nr. 2-3). Be archeologinių radinių aptikta ir gyvūnų kaulų. Surinktas radinių kompleksas į tiriamą aplinką galėjo patekti XVI a. pabaigoje - XVII a. I pusėje. Tokios pačios struktūros sluoksnis, iki 1,85 m gylio buvo užfiksuotas ir 2016 m. tirtame šurfe Nr. 1, tuomet jo apatinis horizontas datuotas XVI a. II puse - XVII a. I puse.

Pav. Nr. 2. Stiklo taurės pėdos fragmentas

Tyrinėjant giliau, iki 2,7 m gylio užfiksuota 0,5x0,3 m skersmens duobė (Pav. Nr. 1). Jos užpildą sudarė juoda žemė su degėsiais ir pavienėmis rausvomis griuvenomis. Radinių užpilde buvo nedaug: smulkus neglazūruotas buitinės keramikos fragmentas, apdegęs plokštinio koklio kaklelis ir plokštinės čerpės kraštas. Apibendrinus surinktus duomenis, duobė datuojama XVI a. II puse - XVII a. I puse. Duobės nepažeistoje šurfo dalyje. 1,35-2,1 m gylyje, tirtas 7-10 horizontų kultūrinis sluoksnis. Šiame tyrimų etape nerasta jokių archeologinių radinių, pasitaikė tik keletas gyvulių kaulų. Dėl surinktų menkų duomenų galima tik hipotetiškai teigti, kad apatinis tirtų sluoksnių horizontas datuojamas XV-XVI a.

Pav. Nr. 3. Karnizinio koklio nuolauža, datuojama XVI a. viduriu.

Tyrimų pabaigoje įžemio - geltono smėlio viršutinis horizontas duobių nesuardytose šurfo vietose pasiektas 1,95-2 m gylyje nuo esamo žemės paviršiaus.

Taip pat sklype vykdyti archeologiniai žvalgymai rekonstruojamų ir naujai tiesiamų tinklų vietoje. Bendras žvalgytų aštuonių tranšėjų ilgis: 60,8 m, plotas: ~92 m². Naujai tiesiamų tinklų vietose tranšėjos žvalgytos iki 0,8-0,9 m gylio. Archeologinis sluoksnis čia neužfiksuotas, tačiau iš išmestų žemių surinkta keletas archeologinių radinių. Rekonstruojamų tinklų vietose tranšėjos žvalgytos iki 1,6-3,3 m gylio. Darbų metu kelis kartus griuvo tranšėjų sienelės. Po šių incidentų atsidengė ir buvo užfiksuoti giliau nei 1 m gylyje esantys archeologiniai sluoksniai.

2017 m. sklype Arklių g. 10 vykę archeologiniai tyrimai patvirtino 2016 m. kasinėjimų išvadas, papildė naujais duomenimis turimas žinias apie sklypo apgyvendinimo raidą. Turima informacija leidžia teigti, kad sklype iki 0,75-1,1 m gylio susiformavę XIX a. pab. - XXI a. pr. sluoksniai, kuriuose pasitaiko ir ankstyvesnių, XVI a. II pusės - XIX a. radinių. Giliau, 0,9-2,25 m gylyje yra išlikęs XVI-XVIII a. datuojamas kultūrinis sluoksnis.

Tyrimų metų surinkti 159 radiniai, kurie perduoti saugoti į Lietuvos nacionalinį muziejų.