2017
m. rugpjūčio
- lapkričio mėnesiais Vilniuje,
Mindaugo g. 42 sandėlio aplinkoje, numatytų tiesti naujų
vandentiekio, nuotekų ir šilumos tinklų trasų vietose
atlikti
žvalgomieji archeologiniai tyrimai ir archeologiniai žvalgymai. Jų
metu
ištirti keturi
2x1 m ir vienas 2x1,5 m dydžio šurfai. Bendras ištirtas plotas: 11
m². Pabaigus tyrimus, ~59,4
m² plote vykdyti archeologiniai žvalgymai.
 |
| 1 pav. |
Vieta,
kurioje vykdyti tyrimai, apėmė tris aikšteles/kiemus tarp Šv.
Stepono, Kauno ir Mindaugo gatvių (1 pav.). Šios teritorijos
reljefas yra nelygus: Tarp Mindaugo ir Šv. Stepono gatvių yra
kalva, kuri XVI-XVIII amžiuje tikėtina skyrė istorinį Rūdninkų
priemiestį nuo kapinių teritorijos dabartinėje Mindaugo gatvėje. O Šv, Stepono gatvės namo Nr. 25 kieme (šurfo Nr. 5 tyrimų vieta), tyrimų aplinka patenka į istorinio Rūdninkų priemiesčio teritoriją, kuri dar vadinta Šv. Stepono priemiesčiu. Jis formavosi nuo XV a. kaip siaura, ilga gyvenvietė šalia Rūdninkų kelio, XVI a. pr. pastačius Vilniaus miesto gynybinę sieną, ši teritorija liko už miesto vartų. XVIII-XIX a. I pusėje čia išliko neintensyvus užstatymas su daržais. Tankiau priemiestis užstatytas XIX a. II pusėje - XX a. pr.
2017
m. tyrimų rezultatai
Šurfas
1
(2
m²) ištirtas iki
1,7 m gylio, užfiksuotas 1,3-1,4 m storio kultūrinis sluoksnis (2
pav.).
Pradžioje, iki 0,45 m gylio fiksuoti XX a. datuojami sluoksniai.
Giliau, 0,42-0,97 m gylyje tirtas 2-3 horizontų sluoksnis, kuris
suformuotas XIX a. paskutiniame trečdalyje - XX a. pr., kuomet ši
miesto dalis buvo intensyviai urbanizuojama.
 |
| 2 pav. |
Tyrinėjant
toliau, 0,89-1,39 m gylyje fiksuotas 3 horizontų kultūrinis
sluoksnis. Surinkta XVII-XVIII a. datuojamos buitinės keramikos
fragmentų, 12-18
iki 42-48 mėnesių amžiaus galvijų
kaulų. Fiksuoti sluoksniai buvo maišyti su geltonu smėliu, o tai
leidžia manyti, kad šioje vietoje, XVIII a. II pusėje - XIX a.
viduryje – iki šio kvartalo intensyvios urbanizacijos pradžios,
buvo perkasami geologiniai smėlio sluoksniai ir išpilamos šiukšles,
galbūt užkasinėjami kritę gyvuliai.
Šurfas
2
(3
m²) ištirtas iki
2,1 m gylio, užfiksuotas 0,5-0,6 m storio kultūrinis sluoksnis.
Tyrimų pradžioje, 0,25 m gylyje užfiksuotas akmenų grindinys,
kuris datuojamas XX a. pradžia – XX a. viduriu. Giliau, 0,23-0,6 m
gylyje tyrinėtas 2 horizontų kultūrinis sluoksnis datuojamas XIX
a. pab. - XX a. pr. Jį tiriant rastas fajansinės lėkštės
dugnelis pagamintas Rygoje, S. T. Kuznecovo porceliano ir fajanso
fabrike 1853-1863 m., Rusijos
caro Nikolajaus
I-ojo 1 kapeika su 1841 m. data
ir pavienių kitų dirbinių.
Giliau,
0,5-1,6 m gylyje tirtas balto smėlio vientisas sluoksnis be jokių
radinių, po juo 1,6-1,7 m gylyje fiksuota pilka žemė, po kuria iki
2,1 m gylio kasinėtas geltono smėlio sluoksnis. Išvardyti
sluoksniai susiformavo dėl geologinių priežasčių.
Šurfas
3
(2
m²) ištirtas iki
0,95-1,7 m gylio, užfiksuotas 0,7-0,92 m storio kultūrinis
sluoksnis. Kasinėjimų pradžioje,
iki 0,5-0,57 m gylio tirtas 4-5 horizontų sluoksnis datuojamas XX a.
viduriu - XX a. II puse. Užfiksuotos čia stovėjusių medinių
statinių liekanos. Giliau, 0,5-0,9 m gylyje tyrinėtas tamsiai
pilkos žemės sluoksnis, kuris pagal vėliausius radinius datuojamas
XIX a. II puse – XX a. I puse.
Šurfas
4
(2
m²) ištirtas iki
1,25-2 m gylio, užfiksuotas 1,85-1,87 m storio kultūrinis
sluoksnis. Tyrimų pradžioje, iki 1,17 m gylio kasinėtas 3
horizontų sluoksnis datuojamas XX a. II puse. Tuomet, 1-1,2 m
gylyje užfiksuotas iki 0,3 m storio degėsių sluoksnis, kuris
pagal surinktus radinius žymi XX a. II ketvirtyje čia siautėjusį
gaisrą. Po degėsiais, 1,15-1,45 m gylyje atidengtos sudegusių
medinių lentų liekanos, ir po jomis sudėtas XIX a. pab. - XX a.
pr. datuojamų nedegių plytų padas. Plytos žymėtos įvairiais
įrašais: „“ , „RAM...“, „SKROMBERGA...“ ir
etc. Dauguma jų pagamintos po 1886 m. fabrike „Skromberga
Stenkols-och Lerindustri AB“, Ekeby vietovėje netoli Helsingborg'o
miesto, Skonės grafystėje, Švedijos pietuose. Giliau, 1,35-1,87 m
gylyje tirtas 0,5 m storio pilkos žemės sluoksnis, kuris pagal
vėliausius radinius datuojamas XIX a. II puse.
Apibendrinant
tyrimus šurfuose Nr. 2-4, galima teigti, kad juose užfiksuoti ne
ankstyvesni kaip XIX a. II pusės sluoksniai, jie suformuoti vykdant
intensyvią šios miesto dalies urbanizaciją, kuomet
buvo keičiamas čia esančios kalvos reljefas, statomi nauji
pastatai.
 |
| 3 pav. |
Šurfas
5
(2
m²) ištirtas iki
1,95-2,1 m gylio, užfiksuotas 1,78-1,85 m storio kultūrinis
sluoksnis (3
pav.).
Paviršiuje, iki 0,65 m gylio tirtas 4-6 horizontų, XIX-XX a.
datuojamas sluoksnis. Giliau, 0,52-1,33 m gylyje tyrinėta 0,6-0,8 m
storio pilka žemė su šaknimis, kurią 0,85-0,95 gylyje atskyrė
rausvo molio tarpsluoksnis. Viršutinis, pilkos žemės su šaknimis
horizontas buvo be archeologinių radinių. Galbūt tai
chronologiškai vėlesnių suardymų arba gero atliekų tvarkymo
požymis? Tiriant pilkos žemės su šaknimis apatinį horizontą
radinių buvo gausiau. Rasta Rusijos caro Ivano IV (valdė 1533-1584
m.) 1 sidabrinė kapeika (4
pav.),
kuri kaldinta apie 1560 m., XVI a. pab. - XVII a. I puse datuojamas
plokštinio koklio fragmentas puoštas treliažo ornamentu, XVI a. II
puse - XVII a. I puse datuojamos buitinės keramikos fragmentų,
keletas geležinių vinių, gyvulių kaulų. Pagal surinktus
radinius, tirtą pilkos žemės su šaknimis sluoksnį galima datuoti
XVII a.
 |
| 4 pav. |
1,25-1,55
m gylyje fiksuotas 1-2 horizontų sluoksnis, kurį sudarė maišytos
žemės su smėliu, vietomis su degėsiais. Surinkta pavienių
radinių: tamsiai žalia glazūra dengtų indų fragmentų, keletas
geležinių strypelių, gyvulių kaulų. Datuojama XVI-XVII a. I
puse.
Tęsiant
tyrimus, 1,42-1,7 m gylyje fiksuotas 0,12-0,2 m storio supiltinis (?)
geltono smėlio sluoksnis be radinių. Po juo, visame šurfe
atsidengė iki 1 cm storio juodos žemės horizontas. Giliau, iki
1,78-1,87 m gylio (iki įžemio) fiksuotas geltono smėlio su pilkos
žemės priemaišomis sluoksnis, kuriame rasta: neglazūruotų žiestų
indų šukių, puodyninių-dubeninių koklių smulkių fragmentų,
geležinis skląstis su kilpvine, gyvulių kaulų. Datuojama XV-XVI
a. I puse. Aprašytus sluoksnius galima įvardinti kaip supiltiniai.
Tikėtina, kad tirto šurfo aplinkoje, XV-XVI a. I pusėje, su
trumpomis pertraukomis vyko darbai susiję su teritorijos užstatymu,
galbūt jų metu buvo formuojamas reljefas (kalvos šlaite įrengiamos
terasos). Tai galima sieti su nuo XV
a. čia besiformavusiu istoriniu Rūdninkų priemiesčiu.
Pabaigus
žvalgomuosius archeologinius tyrimus, šurfų 1-4 aplinkoje vykdyti
archeologiniai
žvalgymai,
jų bendras plotas siekė ~59,4
m². Tyrimų metu fiksuoti ne ankstyvesni kaip
XIX a. II pusės sluoksniai. Žvalgant Mindaugo
gatvės važiuojamojoje dalyje, po asfalto danga, virš veikiančio
vandentiekio vamzdžio 0,5-0,7 m ir 1,6-1,9 m gylyje, surinkta
pavienių žmonių kaulų.
Antropologiniai
tyrimai parodė, kad surasti kaukolių ir postkranijinio skeleto
fragmentai priklausė 30-45 metų vyrui ir virš 30 metų moteriai.
Archeologinių
tyrimų metų surinkti 156 radiniai, kurie perduoti saugoti į
Lietuvos nacionalinį muziejų.