Tyrimai Vilniuje, Mindaugo g. 42

2017 m. rugpjūčio - lapkričio mėnesiais Vilniuje, Mindaugo g. 42 sandėlio aplinkoje, numatytų tiesti naujų vandentiekio, nuotekų ir šilumos tinklų trasų vietose atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai ir archeologiniai žvalgymai. Jų metu ištirti keturi 2x1 m ir vienas 2x1,5 m dydžio šurfai. Bendras ištirtas plotas: 11 m². Pabaigus tyrimus, ~59,4 m² plote vykdyti archeologiniai žvalgymai.

1 pav.

Vieta, kurioje vykdyti tyrimai, apėmė tris aikšteles/kiemus tarp Šv. Stepono, Kauno ir Mindaugo gatvių (1 pav.). Šios teritorijos reljefas yra nelygus: Tarp Mindaugo ir Šv. Stepono gatvių yra kalva, kuri XVI-XVIII amžiuje tikėtina skyrė istorinį Rūdninkų priemiestį nuo kapinių teritorijos dabartinėje Mindaugo gatvėje. O Šv, Stepono gatvės namo Nr. 25 kieme (šurfo Nr. 5 tyrimų vieta), tyrimų aplinka patenka į istorinio Rūdninkų priemiesčio teritoriją, kuri dar vadinta Šv. Stepono priemiesčiu. Jis formavosi nuo XV a. kaip siaura, ilga gyvenvietė šalia Rūdninkų kelio, XVI a. pr. pastačius Vilniaus miesto gynybinę sieną, ši teritorija liko už miesto vartų. XVIII-XIX a. I pusėje čia išliko neintensyvus užstatymas su daržais. Tankiau priemiestis užstatytas XIX a. II pusėje - XX a. pr.

2017 m. tyrimų rezultatai

Šurfas 1 (2 m²) ištirtas iki 1,7 m gylio, užfiksuotas 1,3-1,4 m storio kultūrinis sluoksnis (2 pav.). Pradžioje, iki 0,45 m gylio fiksuoti XX a. datuojami sluoksniai. Giliau, 0,42-0,97 m gylyje tirtas 2-3 horizontų sluoksnis, kuris suformuotas XIX a. paskutiniame trečdalyje - XX a. pr., kuomet ši miesto dalis buvo intensyviai urbanizuojama.

2 pav.

Tyrinėjant toliau, 0,89-1,39 m gylyje fiksuotas 3 horizontų kultūrinis sluoksnis. Surinkta XVII-XVIII a. datuojamos buitinės keramikos fragmentų, 12-18 iki 42-48 mėnesių amžiaus galvijų kaulų. Fiksuoti sluoksniai buvo maišyti su geltonu smėliu, o tai leidžia manyti, kad šioje vietoje, XVIII a. II pusėje - XIX a. viduryje – iki šio kvartalo intensyvios urbanizacijos pradžios, buvo perkasami geologiniai smėlio sluoksniai ir išpilamos šiukšles, galbūt užkasinėjami kritę gyvuliai.

Šurfas 2 (3 m²) ištirtas iki 2,1 m gylio, užfiksuotas 0,5-0,6 m storio kultūrinis sluoksnis. Tyrimų pradžioje, 0,25 m gylyje užfiksuotas akmenų grindinys, kuris datuojamas XX a. pradžia – XX a. viduriu. Giliau, 0,23-0,6 m gylyje tyrinėtas 2 horizontų kultūrinis sluoksnis datuojamas XIX a. pab. - XX a. pr. Jį tiriant rastas fajansinės lėkštės dugnelis pagamintas Rygoje, S. T. Kuznecovo porceliano ir fajanso fabrike 1853-1863 m., Rusijos caro Nikolajaus I-ojo 1 kapeika su 1841 m. data ir pavienių kitų dirbinių.

Giliau, 0,5-1,6 m gylyje tirtas balto smėlio vientisas sluoksnis be jokių radinių, po juo 1,6-1,7 m gylyje fiksuota pilka žemė, po kuria iki 2,1 m gylio kasinėtas geltono smėlio sluoksnis. Išvardyti sluoksniai susiformavo dėl geologinių priežasčių.

Šurfas 3 (2 m²) ištirtas iki 0,95-1,7 m gylio, užfiksuotas 0,7-0,92 m storio kultūrinis sluoksnis. Kasinėjimų pradžioje, iki 0,5-0,57 m gylio tirtas 4-5 horizontų sluoksnis datuojamas XX a. viduriu - XX a. II puse. Užfiksuotos čia stovėjusių medinių statinių liekanos. Giliau, 0,5-0,9 m gylyje tyrinėtas tamsiai pilkos žemės sluoksnis, kuris pagal vėliausius radinius datuojamas XIX a. II puse – XX a. I puse.

Šurfas 4 (2 m²) ištirtas iki 1,25-2 m gylio, užfiksuotas 1,85-1,87 m storio kultūrinis sluoksnis. Tyrimų pradžioje, iki 1,17 m gylio kasinėtas 3 horizontų sluoksnis datuojamas XX a. II puse. Tuomet, 1-1,2 m gylyje užfiksuotas iki 0,3 m storio degėsių sluoksnis, kuris pagal surinktus radinius žymi XX a. II ketvirtyje čia siautėjusį gaisrą. Po degėsiais, 1,15-1,45 m gylyje atidengtos sudegusių medinių lentų liekanos, ir po jomis sudėtas XIX a. pab. - XX a. pr. datuojamų nedegių plytų padas. Plytos žymėtos įvairiais įrašais: „“ , „RAM...“, „SKROMBERGA...“ ir etc. Dauguma jų pagamintos po 1886 m. fabrike „Skromberga Stenkols-och Lerindustri AB“, Ekeby vietovėje netoli Helsingborg'o miesto, Skonės grafystėje, Švedijos pietuose. Giliau, 1,35-1,87 m gylyje tirtas 0,5 m storio pilkos žemės sluoksnis, kuris pagal vėliausius radinius datuojamas XIX a. II puse.

Apibendrinant tyrimus šurfuose Nr. 2-4, galima teigti, kad juose užfiksuoti ne ankstyvesni kaip XIX a. II pusės sluoksniai, jie suformuoti vykdant intensyvią šios miesto dalies urbanizaciją, kuomet buvo keičiamas čia esančios kalvos reljefas, statomi nauji pastatai.

3 pav.

Šurfas 5 (2 m²) ištirtas iki 1,95-2,1 m gylio, užfiksuotas 1,78-1,85 m storio kultūrinis sluoksnis (3 pav.). Paviršiuje, iki 0,65 m gylio tirtas 4-6 horizontų, XIX-XX a. datuojamas sluoksnis. Giliau, 0,52-1,33 m gylyje tyrinėta 0,6-0,8 m storio pilka žemė su šaknimis, kurią 0,85-0,95 gylyje atskyrė rausvo molio tarpsluoksnis. Viršutinis, pilkos žemės su šaknimis horizontas buvo be archeologinių radinių. Galbūt tai chronologiškai vėlesnių suardymų arba gero atliekų tvarkymo požymis? Tiriant pilkos žemės su šaknimis apatinį horizontą radinių buvo gausiau. Rasta Rusijos caro Ivano IV (valdė 1533-1584 m.) 1 sidabrinė kapeika (4 pav.), kuri kaldinta apie 1560 m., XVI a. pab. - XVII a. I puse datuojamas plokštinio koklio fragmentas puoštas treliažo ornamentu, XVI a. II puse - XVII a. I puse datuojamos buitinės keramikos fragmentų, keletas geležinių vinių, gyvulių kaulų. Pagal surinktus radinius, tirtą pilkos žemės su šaknimis sluoksnį galima datuoti XVII a.

4 pav.

1,25-1,55 m gylyje fiksuotas 1-2 horizontų sluoksnis, kurį sudarė maišytos žemės su smėliu, vietomis su degėsiais. Surinkta pavienių radinių: tamsiai žalia glazūra dengtų indų fragmentų, keletas geležinių strypelių, gyvulių kaulų. Datuojama XVI-XVII a. I puse.

Tęsiant tyrimus, 1,42-1,7 m gylyje fiksuotas 0,12-0,2 m storio supiltinis (?) geltono smėlio sluoksnis be radinių. Po juo, visame šurfe atsidengė iki 1 cm storio juodos žemės horizontas. Giliau, iki 1,78-1,87 m gylio (iki įžemio) fiksuotas geltono smėlio su pilkos žemės priemaišomis sluoksnis, kuriame rasta: neglazūruotų žiestų indų šukių, puodyninių-dubeninių koklių smulkių fragmentų, geležinis skląstis su kilpvine, gyvulių kaulų. Datuojama XV-XVI a. I puse. Aprašytus sluoksnius galima įvardinti kaip supiltiniai. Tikėtina, kad tirto šurfo aplinkoje, XV-XVI a. I pusėje, su trumpomis pertraukomis vyko darbai susiję su teritorijos užstatymu, galbūt jų metu buvo formuojamas reljefas (kalvos šlaite įrengiamos terasos). Tai galima sieti su nuo XV a. čia besiformavusiu istoriniu Rūdninkų priemiesčiu.

Pabaigus žvalgomuosius archeologinius tyrimus, šurfų 1-4 aplinkoje vykdyti archeologiniai žvalgymai, jų bendras plotas siekė ~59,4 m². Tyrimų metu fiksuoti ne ankstyvesni kaip XIX a. II pusės sluoksniai. Žvalgant Mindaugo gatvės važiuojamojoje dalyje, po asfalto danga, virš veikiančio vandentiekio vamzdžio 0,5-0,7 m ir 1,6-1,9 m gylyje, surinkta pavienių žmonių kaulų. Antropologiniai tyrimai parodė, kad surasti kaukolių ir postkranijinio skeleto fragmentai priklausė 30-45 metų vyrui ir virš 30 metų moteriai.

Archeologinių tyrimų metų surinkti 156 radiniai, kurie perduoti saugoti į Lietuvos nacionalinį muziejų.

Pypkės su pranašu Jona ir didžuve

Dalinuosi leidinyje Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae vol. IV., 2018 m. pasirodžiusiu straipsniu apie olandiškas XVII a. pypkes su pranašo Jonos atvaizdu. 

Tyrinėjimai Buivydiškių dvaro sodyboje

Buivydiškių gyvenvietėje, Vilniaus r. sav., numatyta rekonstruoti mokomosios laboratorijos pastatą ir nutiesti naujus inžinerinius tinklus. Kadangi numatyti darbai turės vykti Buivydiškių buvusios dvaro sodybos (888) teritorijoje, 2018 m. gegužės mėnesį čia buvo atlikti archeologiniai tyrimai. Žvalgomųjų tyrimų metu ištirta dvidešimt 1x1 ir vienas 1,5x1 m dydžio šurfas. Bendras ištirtas plotas: 21,5 m².

Tyrimų situacijos planas.

Tiriant šurfus nustatyta, kad archeologinis sluoksnis jų vietose nėra susiformavęs. Daugiausia fiksuoti supiltiniai sluoksniai su pavieniais XIX a. pab. - XXI a. pr. radiniais. Tik tyrimai šurfe Nr. 19 parodė, kad šioje vietoje, 0,3-0,8 m gylyje yra susiformavęs kultūrinis sluoksnis, kuris pagal pavienius radinius gali būti datuojamas XIX a. II puse. Taip pat svarbu pažymėti, kad tiriant šurfą aptiktas XVI a. 3-4 deš. plokštinio koklio, puošto augaliniais motyvais fragmentas.

XVII–XIX amžiaus archeologiniai odos radiniai iš Žiežmarių

2018 metais pasirodė naujas (18), Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros leidžiamo mokslinio leidinio Archaeologia Lituana tomas.  Jį pavarčius galima rasti ir mano kartu su dr. Arūnu Puškoriumi parengtą straipsnį apie 2013 ir 2015 m.  Žiežmariuose archeologinių tyrimų metu aptikus odinius dirbinius. 

Pusbačio liekanos iš Gėlių g. Žiežmariuose, 2015

Paskutiniais metais vykdyta nemažai archeologinių kasinėjimų įvairiuose Lietuvos miesteliuose. Jų metu surinkta naujų duomenų padedančių geriau suvokti šių miestelių materialinės kultūros raidą XV-XIX a. Tarp šių radinių kai kuriais atvejais pasitaiko ir odinių avalynės liekanų, kurios leidžia spręsti apie periferijos miestelių gyventojų naudotą odinį apavą. Nepaisant šio pozityvo, visa surinkta informacija yra nugulusi ataskaitose ir plačiau nėra publikuojama, jau nekalbant apie kažkokias visa apibendrinančias studijas. Taigi, šiame kontekste pasirodęs straipsnis yra tikrai svarbus ir tikiuosi, kad ne paskutinis.

Nuoroda:
http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/11714/10364

Aulinės avalynės liekanos iš Trumposios g., Žiežmariuose, 2015