Pirmiausia
reikėtų paminėti tai, kad šio įrašo aš neplanavau rašyti,
taigi jūs neturėjote jo skaityti. Tačiau ne viskas priklauso vien
tik nuo mano norų.
Istorinių
asmenybių palaikų paieška dažniausiai yra ilgai trunkantis
darbas. Be to, surasti yra viena, o suprasti ką tu suradai yra
antra, trečia... aštunta ir devinta. Archeologinių tyrimų metu
surinkti duomenys ne visada leidžia identifikuoti surastus žmonių
palaikus. Į vykdomus tyrinėjimus dažnai turi įsilieti ir kitų
sričių specialistai: istorikai, antropologai ir t.t. Vykdant grafų
Kosakovskių*
palaikų
paiešką, pirmiausiai operatyviai įsiliejo žiniasklaidos specialistai.
http://kultura.lrytas.lt/istorija/z-grafu-kosakovskiu-kapavieteje-neitiketinas-radinys.htm
Nors buvo paprašyta nefotografuoti kapavietėje rastų neįtikėtinų
radinių - karstų, bet... matyt jei nėra karstų nėra ir
straipsnio.
![]() |
S. K. Kosakovskis su seserimis 1895 m. Dešinėje Aleksandra Plater |
![]() |
Mykolo Kosakovskio portreto nuotrauka |
O dabar apie grafus.
2015 metų spalio mėnesį, bendradarbiaujant su Ukmergės rajono savivaldybe, pradėta grafų Kosakovskių palaikų paieška**. Tyrimų tikslas - surasti galimai Pašilės kapinėse palaidotus grafo Mykolo Kosakovskio (1733 – 1798 m.) ir jo giminės palaikus.
Pagal
turėtą
istorinę informaciją žinoma, kad Mykolo Kosakovskio ir jo šeimos
narių palaikai iš Pašilėje esančios bažnyčios 1964 m, buvo
tarybinės valdžios išgabenti (ir sunaikinti?). Pastaraisiais
metais atsirado liudininkų teigiančių, kad iš bažnyčios
išgabenti palaikai nėra sunaikinti, juos 1964 m. supylė Pašilės
kapinėse, Mykolo Kosakovskio proanūkio Stanislovo Kazimiero
Kosakovskio (1837 – 1905 m.) laidojimo rūsyje. Norint
patvirtinti arba paneigti šią informaciją (o gal tiesiog gandus?),
pradėti archeologiniai tyrimai.
Stanislovo Kazimiero Kosakovskio palaidojimo vietoje planuota ištirti du plotus. Pirmas 3x2 m plotas numatytas esamo kapo vietoje. Pagal liudininkų pasakojimus, būtent šioje vietoje buvo įėjimas į laidojimo rūsį, į kurį patekdavo per viršų (?). Taip pat numatytas antras 3x1,5 m dydžio tyrimų plotas už kapinių tvorelės, arčiau gatvės. Pagal esamą žemės reljefą ir kitus požymius, čia buvo tikimasi atrasti įėjimą į rūsį ar bent laiptelius.
Pradėjus
archeologinius kasinėjimus (juose aktyviai dalyvavo savo krašto
istorijai neabejingi Ukmergės gyventojai) 0,15
– 0,25 m gylyje, abiejuose plotuose pasirodė skliautuotas rūsio
paviršius. Tačiau, įėjimo į rūsį niekur nesimatė.
Praplėtus tiriamą antrą plotą papildomais 2x1 m, surastas įėjimas į rūsį.
Ištyrus supiltinį sluoksnį prie įėjimo, atsidengė sveikos metalinės rūsio durys su skląsčiu.
Atidarius
duris patekome į laidojimo rūsį. Jis 4,65x4,30 m dydžio. Viduje
surasta 14 medinių ir metalinių karstų. Bent trijuose iš jų
galėjo būti palaidoti apie
3-4 metų amžiaus vaikai. Nemaža dalis karstų su aiškiomis
plėšimo žymėmis. Kai kurių karstų vandalams matyt nepavyko
atidaryti, todėl jie iškapoti apytiksliai
galvos
srityje. Nekyla
abejonių, kad viskas kas atrodė vertinga išplėšta iki 1964 m. ar
anksčiau. Rūsyje rastos 7 karstų plokštelės, tačiau deja
daugelis jų labai prastos būklės, neįskaitomos. Gerai išlikusi
tik viena, ant jos užrašas: Aleksandra hrabia Broel-Plater. Ji
turėtų būti nuo Aleksandros Plater (1831 – 1901 m.), Stanislovo
Kazimiero Kosakovskio sesers, mirusios 4 metais anksčiau už brolį,
kapo.
Laidojimo
rūsyje atlikus fiksavimo darbus, jis užrakintas ir užkastas.
Aleksandros Broel-Plater karsto plokštelė in situ |
Šiuo
metu prie projekto prisidėjo ir darbus pradėjo restauratoriai,
istorikai, netolimoje ateityje bus atliekami antropologiniai tyrimai.
Taip pat
susisiekta
su Lenkijoje
veikiančiu grafų
Kosakovskių
fondu, kurio steigėjai yra tiesioginiai grafo Mykolo Kosakovskio
palikuonys.
Nors
kol kas
jokių konkrečių ar tuo labiau sensacingų išvadų dar skelbti
nederėtų, tačiau
tikimybė surasti žymaus LDK politini0 veikėjo, grafo Mykolo
Kosakovskio palaikus išlieka.
*Kosakovskiai
kaip ir kitos Lietuvos, Lenkijos, Vengrijos bajorų ir didikų
giminės save kildino iš senovės Romos imperijos dinastijų bei
Panonijos provincijos nobilių Korvinų (Korwin, Corvinus).
Akcentuodami savo romėniškają kilmę Kosakovskiai nesunkiai
pritapo prie LDK gajos romėniškosios lietuvių kilmės teorijos.
Lenkijoje
Kosakovskių protėviai Korvinai fiksuojami jau XIII a. kaip menkai
apgyvendintų šiaurės rytinių Lenkijos Karalystės pasienio
teritorijų kolonizatoriai. Kosakovskiai, atskilę nuo Korvinų
kamieno ir savo pradininku laikantys XVI-XV a. sandūroje Kosakų
arba Muravų vietovėje netoli Čechanovo gyvenusį Steponą ( I
giminės karta), greit įsitvirtino ir susiskaldę į keletą šakų,
išplito Mozūrijoje, Lomžos žemėje.
Į
LDK teritoriją pirmieji Kosakovskiai užklysta jau XVI a. pab.
Daugiausiai vedybų keliu per kelias kartas Koskovskiai
natūralizavosi ir visiškai integravosi į Lietuvos visuomenę. Nuo
XVII a. Kosakovskiai plėtė valdas. Vedybomis susigiminiavo su
Pacais, Valavičiais, Zavišomis, Poniatovskiais, Zabielomis,
Skorulskiais, Potockiais.
Mykolas
Kosakovskis – XIX a. garsios ir įtakingos lietuviškos Kosakovskių
giminės Vaitkuškio linijos pradininkas. Gimė 1733 m. liepos 23 d.
Karaliaučiuje. Tėvas Dominykas Kosakovskis (1711 – 1745 m.),
Žemaitijos stalininkas, motina Marijona Zabielaitė (1705 – 1770
m.), Kauno žemės teismo raštininko duktė. Mykolas Kosakovskis
1764 m. Ukmergės paviete iš Mykolo Skorulskio nusipirko Vaitkuškio
dvarą, kuris ilgainiui tapo giminės rezidencija. 1781 m. Mykolas
Kosakovskis Vaitkuškio savininkams išrūpino paveldimą grafų
titulą.
Mykolas
Kosakovskis mirė 1798 m, buvo palaidotas Pašilės bažnyčioje, jo
pastatytoje 1791 m. Pašilės kaime (šiuo metu Pašilė – Ukmergės
dalis) netoli Vaitkuškio dvaro sodybos ir tarnavusioje kaip dvaro
koplyčia. Ten pat vėliau palaidoti ir kai kurie kiti Kosakovskių
giminės nariai (žmona 1811 m.). 1962 m. bažnyčia buvo
nacionalizuota, o 1964 m. joje įrengtas kino teatras “Raketa”.
M. Kosakovskio ir kitų bažnyčioje palaidotų giminės atstovų
palaikai buvo išgabenti ir išniekinti (?).
**
Ukmergės
rajono savivaldybės taryba 2011 m. birželio 28 d. patvirtino
Ukmergės rajono istorinio ir kultūrinio paveldo objektų, žymių
kraštiečių atminimo įamžinimo programą 2011-2020 m., kurioje,
tarp kitų asmenybių, yra numatyta įamžinti ir didikų Kosakovskių
giminės Ukmergės (Vaitkuškio) atšakos atstovų atminimą.
Nagrinėjant šių darbų atlikimo galimybes ir būdus, ypač
aktualus tapo šios atšakos pradininko, Abiejų Tautų Respublikos
politinio veikėjo Mykolo Kosakovskio (1733 – 1798 m.) palaikų
suradimo klausimas.