Archeologiniai žvalgymai Vilniuje, Labdarių gatvėje

Bendras žvalgyto ploto vaizdas iš R pusės

2015 m. archeologinių tyrimų sezonas užbaigtas vykdant archeologinius žvalgymus Labdarių gatvėje, Vilniuje. Prie pastato Labdarių g. 4 numatyta įrengti įgilintą įėjimą į pastatą.

Lapkričio mėnesį vykusių archeologinių žvalgymų metu nustatyta, kad šioje vietoje, iki 1 m gylio (prie pat pastato Labdarių g.4 pamatų iki 1,6 m gylio) yra susidaręs XIX - XX a. datuojamas kultūrinis sluoksnis, kuris daugelyje ploto vietų suardytas skirtingų XX - XXI a. pr. datuojamų perkasimų. 1 – 1,45 m gylyje fiksuotas dalinai suardytas XVII a. kultūrinis sluoksnis su pavieniais XVI – XVII a. datuojamais radiniais. 

Archeologiniai žvalgymai Vilniuje, Šventosios Dvasios bažnyčios aplinkoje

Šių metų spalio - lapkričio mėnesiais archeologiniai žvalgymai vykdyti Vilniuje, dominikonų vienuolyno statinių  ansamblio Šventosios Dvasios bažnyčios (u.k. 27302) teritorijoje. Žvalgymų priežastis: tvarkomi bažnyčios pamatai. Tyrimų metu žvalgyta 121,5 m ilgio tranšėja šalia Šv. Dvasios bažnyčios pamatų Dominikonų ir Šv. Ignoto gatvėse. Bendras žvalgytas plotas - apie 39 m².

Tranšėjos kasinėtos ir žvalgytos iki 0,1 – 0,55 m gylio. Tyrimų metu, po XX a. datuojamais sluoksniais, 0,2 – 0,55 m gylyje fiksuotas XVII a. II p. - XIX a. datuojamo kultūrinio sluoksnio viršutinis horizontas su pavieniais XVI – XIX a. datuojamais archeologiniais radiniais. 

Grafų Kosakovskių palaikų paieška

Pirmiausia reikėtų paminėti tai, kad šio įrašo aš neplanavau rašyti, taigi jūs neturėjote jo skaityti. Tačiau ne viskas priklauso vien tik nuo mano norų.

Istorinių asmenybių palaikų paieška dažniausiai yra ilgai trunkantis darbas. Be to, surasti yra viena, o suprasti ką tu suradai yra antra, trečia... aštunta ir devinta. Archeologinių tyrimų metu surinkti duomenys ne visada leidžia identifikuoti surastus žmonių palaikus. Į vykdomus tyrinėjimus dažnai turi įsilieti ir kitų sričių specialistai: istorikai, antropologai ir t.t. Vykdant grafų Kosakovskių* palaikų paiešką, pirmiausiai operatyviai įsiliejo žiniasklaidos specialistai. http://kultura.lrytas.lt/istorija/z-grafu-kosakovskiu-kapavieteje-neitiketinas-radinys.htm Nors buvo paprašyta nefotografuoti kapavietėje rastų neįtikėtinų radinių - karstų, bet... matyt jei nėra karstų nėra ir straipsnio.

S. K. Kosakovskis su seserimis 1895 m. Dešinėje Aleksandra Plater  

Mykolo Kosakovskio
portreto nuotrauka

O dabar apie grafus.

2015 metų spalio mėnesį, bendradarbiaujant su Ukmergės rajono savivaldybe, pradėta grafų Kosakovskių palaikų paieška**. Tyrimų tikslas - surasti galimai Pašilės kapinėse palaidotus grafo Mykolo Kosakovskio (1733 – 1798 m.) ir jo giminės palaikus.

Pagal turėtą istorinę informaciją žinoma, kad Mykolo Kosakovskio ir jo šeimos narių palaikai iš Pašilėje esančios bažnyčios 1964 m, buvo tarybinės valdžios išgabenti (ir sunaikinti?). Pastaraisiais metais atsirado liudininkų teigiančių, kad iš bažnyčios išgabenti palaikai nėra sunaikinti, juos 1964 m. supylė Pašilės kapinėse, Mykolo Kosakovskio proanūkio Stanislovo Kazimiero Kosakovskio (1837 – 1905 m.) laidojimo rūsyje. Norint patvirtinti arba paneigti šią informaciją (o gal tiesiog gandus?), pradėti archeologiniai tyrimai.

Stanislovo Kazimiero Kosakovskio palaidojimo vietoje planuota ištirti du plotus. Pirmas 3x2 m plotas numatytas esamo kapo vietoje. Pagal liudininkų pasakojimus, būtent šioje vietoje buvo įėjimas į laidojimo rūsį, į kurį patekdavo per viršų (?). Taip pat numatytas antras 3x1,5 m dydžio tyrimų plotas už kapinių tvorelės, arčiau gatvės. Pagal esamą žemės reljefą ir kitus požymius, čia buvo tikimasi atrasti įėjimą į rūsį ar bent laiptelius.

Pradėjus archeologinius kasinėjimus (juose aktyviai dalyvavo savo krašto istorijai neabejingi Ukmergės gyventojai) 0,15 – 0,25 m gylyje, abiejuose plotuose pasirodė skliautuotas rūsio paviršius. Tačiau, įėjimo į rūsį niekur nesimatė.

Praplėtus tiriamą antrą plotą papildomais 2x1 m, surastas įėjimas į rūsį.

Ištyrus supiltinį sluoksnį prie įėjimo, atsidengė sveikos metalinės rūsio durys su skląsčiu.

Atidarius duris patekome į laidojimo rūsį. Jis 4,65x4,30 m dydžio. Viduje surasta 14 medinių ir metalinių karstų. Bent trijuose iš jų galėjo būti palaidoti apie 3-4 metų amžiaus vaikai. Nemaža dalis karstų su aiškiomis plėšimo žymėmis. Kai kurių karstų vandalams matyt nepavyko atidaryti, todėl jie iškapoti apytiksliai galvos srityje. Nekyla abejonių, kad viskas kas atrodė vertinga išplėšta iki 1964 m. ar anksčiau. Rūsyje rastos 7 karstų plokštelės, tačiau deja daugelis jų labai prastos būklės, neįskaitomos. Gerai išlikusi tik viena, ant jos užrašas: Aleksandra hrabia Broel-Plater. Ji turėtų būti nuo Aleksandros Plater (1831 – 1901 m.), Stanislovo Kazimiero Kosakovskio sesers, mirusios 4 metais anksčiau už brolį, kapo.

Laidojimo rūsyje atlikus fiksavimo darbus, jis užrakintas ir užkastas.

Aleksandros Broel-Plater karsto plokštelė in situ

Šiuo metu prie projekto prisidėjo ir darbus pradėjo restauratoriai, istorikai, netolimoje ateityje bus atliekami antropologiniai tyrimai. Taip pat susisiekta su Lenkijoje veikiančiu grafų Kosakovskių fondu, kurio steigėjai yra tiesioginiai grafo Mykolo Kosakovskio palikuonys.

Nors kol kas jokių konkrečių ar tuo labiau sensacingų išvadų dar skelbti nederėtų, tačiau tikimybė surasti žymaus LDK politini0 veikėjo, grafo Mykolo Kosakovskio palaikus išlieka.

*Kosakovskiai kaip ir kitos Lietuvos, Lenkijos, Vengrijos bajorų ir didikų giminės save kildino iš senovės Romos imperijos dinastijų bei Panonijos provincijos nobilių Korvinų (Korwin, Corvinus). Akcentuodami savo romėniškają kilmę Kosakovskiai nesunkiai pritapo prie LDK gajos romėniškosios lietuvių kilmės teorijos.

Lenkijoje Kosakovskių protėviai Korvinai fiksuojami jau XIII a. kaip menkai apgyvendintų šiaurės rytinių Lenkijos Karalystės pasienio teritorijų kolonizatoriai. Kosakovskiai, atskilę nuo Korvinų kamieno ir savo pradininku laikantys XVI-XV a. sandūroje Kosakų arba Muravų vietovėje netoli Čechanovo gyvenusį Steponą ( I giminės karta), greit įsitvirtino ir susiskaldę į keletą šakų, išplito Mozūrijoje, Lomžos žemėje.

Į LDK teritoriją pirmieji Kosakovskiai užklysta jau XVI a. pab. Daugiausiai vedybų keliu per kelias kartas Koskovskiai natūralizavosi ir visiškai integravosi į Lietuvos visuomenę. Nuo XVII a. Kosakovskiai plėtė valdas. Vedybomis susigiminiavo su Pacais, Valavičiais, Zavišomis, Poniatovskiais, Zabielomis, Skorulskiais, Potockiais.

Mykolas Kosakovskis – XIX a. garsios ir įtakingos lietuviškos Kosakovskių giminės Vaitkuškio linijos pradininkas. Gimė 1733 m. liepos 23 d. Karaliaučiuje. Tėvas Dominykas Kosakovskis (1711 – 1745 m.), Žemaitijos stalininkas, motina Marijona Zabielaitė (1705 – 1770 m.), Kauno žemės teismo raštininko duktė. Mykolas Kosakovskis 1764 m. Ukmergės paviete iš Mykolo Skorulskio nusipirko Vaitkuškio dvarą, kuris ilgainiui tapo giminės rezidencija. 1781 m. Mykolas Kosakovskis Vaitkuškio savininkams išrūpino paveldimą grafų titulą.

Mykolas Kosakovskis mirė 1798 m, buvo palaidotas Pašilės bažnyčioje, jo pastatytoje 1791 m. Pašilės kaime (šiuo metu Pašilė – Ukmergės dalis) netoli Vaitkuškio dvaro sodybos ir tarnavusioje kaip dvaro koplyčia. Ten pat vėliau palaidoti ir kai kurie kiti Kosakovskių giminės nariai (žmona 1811 m.). 1962 m. bažnyčia buvo nacionalizuota, o 1964 m. joje įrengtas kino teatras “Raketa”. M. Kosakovskio ir kitų bažnyčioje palaidotų giminės atstovų palaikai buvo išgabenti ir išniekinti (?).

** Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2011 m. birželio 28 d. patvirtino Ukmergės rajono istorinio ir kultūrinio paveldo objektų, žymių kraštiečių atminimo įamžinimo programą 2011-2020 m., kurioje, tarp kitų asmenybių, yra numatyta įamžinti ir didikų Kosakovskių giminės Ukmergės (Vaitkuškio) atšakos atstovų atminimą. Nagrinėjant šių darbų atlikimo galimybes ir būdus, ypač aktualus tapo šios atšakos pradininko, Abiejų Tautų Respublikos politinio veikėjo Mykolo Kosakovskio (1733 – 1798 m.) palaikų suradimo klausimas. 

Paslaptingi kokliai su įrašais

Surasti XVI a. pab. - XVII a. pr. kokliai su įrašais.
Dešinėje  fragmentas buvo gana trapus, padengtas
žymiu druskų kiekiu.  Radiniai bendradarbiaujant su
Kaišiadorių muziejumi buvo perduoti
NM LDK valdovų rūmų muziejaus
 restauravimo skyriui

Rugpjūčio mėnesį vykdant archeologinius tyrimus Žiežmarių miestelyje, Vilniaus gatvėje rasti du plokštinių koklių fragmentai su išlikusiais įrašais nežinoma kalba.

Radiniai aptikti tiriant ūkinę duobę su XVI a. pab. - XVII a. pr. datuojama išmestų plokštinių ir puodyninių-dubeninių koklių sankaupa. Daugelis jų spalvinti žalia glazūra, puošti augaliniais ir geometriniais ornamentais. Galima neabejoti, kad visi rastieji kokliai yra iš tos pačios krosnies, kuri išgriauta ir suversta į duobę tuo pačiu metu.

Tarp surastų koklių išsiskyrė netipiškas fragmentas su įrašu. Kadangi nieko panašaus nebuvau matęs kilo įvairių abejonių dėl radinio autentiškumo. Taip galvojant, netrukus buvo rasta dar viena dalis su analogiškais įrašais. Visa tai išsklaidė abejones, liko tik smulkmena – išsiaiškinti kas parašyta. Deja, ši užduotis pasirodo ne taip lengvai įkandama. Pirminė versija, kad įrašyti žodžiai yra totorių, lenkų ar lotynų kalba, nepasitvirtino ar bent jau nebuvo tai įtikinamai įrodyta. Kalbinti kolegos archeologai ir kitų sričių specialistai irgi negalėjo iššifruoti įrašų. Gali būti, kad tai yra ne pilni žodžiai, o tik jų trumpiniai sudėti vienoje eilėje be tarpų ir skyrybos ženklų.

Tyrimų vieta

Koklių sankaupa pjūvyje In situ

Radiniai perduoti į NM LDK valdovų rūmų restauratorių rankas.

Restauratoriams nuvalius nuo koklių druskų sluoksnius jie atrodo
kaip nauji. Už foto dėkoju D.Baubaitei.

Įrašai:

1.

POIMIMI.............

CAMGAR(R?)....

BOGATA.............

(D?)ZEИO...........

2.

...(I?)CH(O?)

…......ALEM

…..(P?)IEИA

…..........MIE

…...............E

Jei galite padėti perskaityti šiuos įrašus, parašykite laišką į archeologija@gmail.com

Kad pagamintų koklio su įrašais plokštę, nusamdytas meistras turėjo gaminti specialią matricą.
Tyrimų metu retai, bet pasitaiko koklių su pavieniais trumpais įrašais: dažniausiai
didiko inicialais ar gamybos datomis. Tačiau, didesnės apimties tekstų per visą plokštę neteko matyti.
Pavyzdyje 2013 m. Žiežmariuose, Žaslių g.6 rastas koklio matricos fragmentas su raidėmis IEM

Susitikimas Žiežmarių kultūros centre

Liepos 23 d., Žiežmarių kultūros centre įvyko susitikimas su miestelio gyventojais. Apsilankė nemažas būrys savo miestelio istorija susidomėjusių žmonių, kurie aktyviai klausinėjo apie vykstančius tyrinėjimus, apžiūrinėjo archeologinius radinius. Pavyko išvengti skaitovo ir žiūrovo situacijos, bendravimas su visais vyko lengvai ir betarpiškai. Tarp atėjusių pasitaikė keletas gyventojų, kurių sklypuose ir buvo surasti eksponuojami įdomesni radiniai. Matėsi, kad lankytojams buvo smagu išsiaiškinti: ką archeologai rado pas kaimyną, draugą ar giminaitį? Dalis archeologinių radinių į kultūros centrą atkeliavo tiesiai iš tyrimų vietos, t. y., buvo surasti tą pačią dieną, dar neišplauti, neišrūšiuoti. Tai ypač sudomino jauniausius susitikimo dalyvius – vaikus, kurie čia pat ant stalo galėdavo išpilti maišelio turinį ir paklausti: kas čia? Susitikimo pabaigoje teko pažadėti, kad tai buvo pirmas, bet nepaskutinis tokio pobūdžio renginys, kadangi tyrimai miestelyje vis dar tęsiasi. 

Vyksta archeologiniai tyrinėjimai Žiežmarių miestelyje

Visą liepos mėnesį tęsiami archeologiniai tyrimai Žiežmarių miestelyje. Apie vykstančius kasinėjimus praneša ir vietinė spauda – laikraštis „Kaišiadorių aidai“. Pateikiu ir straipsnį iš šios dienos (liepos 21d.) laikraščio.

Liepos 23 d., Žiežmarių kultūros centre organizuojamas susitikimas su vietos gyventojais. Jo metu bus galima apžiūrėti surastus archeologinius radinius, susipažinti su vykstančiais archeologiniais tyrimais.

Pradėti archeologiniai kasinėjimai Žiežmariuose

Nuo šių metų birželio 29 d. pradėti detalieji ir žvalgomieji archeologiniai tyrimai Žiežmariuose. Per pirmą savaitę darbai vykdyti Ažubalio, Vilniaus ir Žaslių gatvėse. Pagal pirminius tyrimų duomenis aiškėja, kad Ažubalio ir Vilniaus gatvės atkarpose atokiau nuo centrinės miestelio aikštės, archeologiškai vertingas kultūrinis sluoksnis nėra išlikęs. Ten randama tik pavienių radinių. Tačiau, vykdant kasinėjimus minėtose gatvėse arčiau miestelio aikštės aptiktas daugiau ar mažiau intensyvus XVII a. II p. – XVIII a. kultūrinis sluoksnis. Rasta įvairios paskirties molinių indų fragmentų, puodyninių – dubeninių bei plokštinių koklių duženų, metalinių dirbinių (raktų, vinių, vyrių ir t.t.), vienas Jono Kazimiero šilingas (1660 – 1666 m.).

Jono Kazimiero varinis šilingas. 1660-1666 m. 

Raktas, XVII a. II p. - XVIII a.

 Nors surinkti radiniai daugiausia tik smulkūs skirtingų dirbinių fragmentai, tačiau jų gausa ir įvairovė rodo, kad Žiežmariai po XVII a. vidurio karų, kuomet miestelis buvo visiškai sunaikintas, gana greitai atsigavo. XVII a. II p. intensyviau galėjo būti apgyvendinta ir Vilniaus gatvės šiaurės rytų dalis. Iš istorinių duomenų žinome, kad tuo metu į miestelį gausiai kėlėsi žydai, taip pat Rusijoje savo žemes karo metu praradę bajorai.

Puodas. XVI - XVIII a.

Importinis indas.  Westerwald regionas, dabartinė Vokietija.
XVII a. II p. - XVIII a. I p.

   

Majolikos lėkštės fragmentas, XVIII a.
Importas iš pietų Baltijos jūros regiono. 

Majolikos lėkštės fragmentas, XVIII a.Importas iš pietų Baltijos jūros regiono.
 

Vykdyti archeologiniai tyrimai

Šių metų balandžio - birželio mėnesiais vykdyti archeologiniai tyrimai Trakų senamiestyje ir Vilniaus mieste esančiuose Trakų Vokės ir Antavilių dvaro sodybų teritorijose. Jų metu archeologiškai vertingo sluoksnio neaptikta, surinkti tik pavieniai archeologinę vertę turintys radiniai. 

Antavilių dvaro sodybos svirnas.

Ištirtas šurfas Trakuose, Galvės g.

Ką reikia žinoti užsakant archeologinius tyrimus? (I)

Bendraujant su klientais – archeologinių tyrimų užsakovais, dažnai tenka ilgai ir kantriai aiškinti įvairius su būsimais tyrimais susijusius niuansus. Neaiškios būna sąvokos, planuojamų tyrimų eiliškumas, biurokratiniai vingiai. Kartą kilo mintis pasidaryti grafinę schemą, kurioje būtų galima kuo trumpiau ir suprantamiau pavaizduoti būsimų tyrimų planą su įvairiais galimais variantais. Juk visada geriau kartą pamatyti ir suvokti, nei 100 kartų išgirsti arba 200 kartų perskaityti sąvokų prikimštą tekstą. Norėčiau tikėti, kad man tai bent iš dalies pavyko.

Šiame įraše pabandysiu pateikti išgalvotos, tačiau, dažnai pasitaikančios situacijos modelį. Tarkime, Jūs ketinate statyti namą teritorijoje, kuri patenka į kultūros vertybių registrą. XX metrų spinduliu, niekas (kaimynas nesiskaito) iki šiol jokių tyrimų nevykdė. Tokiu atveju nusamdytas archeologas Jums pasakys diagnozę: Žvalgomieji archeologiniai tyrimai (?!?). Kas toliau?

Tikiuosi ši schema suteiks daugiau aiškumo visiems: įmonėms, valstybinėms institucijoms ir ypač paprastiems žmonėms, kuriems prireikė archeologo paslaugos.

Atlikti archeologiniai tyrimai Trakuose

Šių metų kovo 30-31 d. žvalgomieji archeologiniai tyrimai atlikti Trakuose, Galvės gatvėje. Planuojamo statyti pastato vietoje ištirtas vienas 2x2 m dydžio šurfas.

Tyrimų vaizdas, toliau dešinėje matosi Trakų salos pilis

Žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu nustatyta, kad šioje vietoje, iki 1,94 m gylio nuo esamo žemės paviršiaus yra susiformavęs archeologiškai nevertingas XX a. pab. - XXI a. pr. datuojamas kultūrinis sluoksnis. Tarp nevertingų XXI a. pr. radinių surasta ir keletas XVI – XVII a. datuojamų plokštinių ir puodyninių-dubeninių koklių, buitinės keramikos, lovinių čerpių fragmentų. Panašu, kad jie čia pateko atsitiktinai,

Lovinės čerpės (vienuolės) fragmentas
su gūbriu, XVI-XVII a.

Giliau, 1,8 – 2,6 m gylyje fiksuotas juodos durpingos žemės horizontas be archeologinių radinių. Galima hipotetiškai teigti, kad šioje vietoje buvusi drėgna, užpelkėjusi vieta, kurioje durpingas sluoksnis galėjo lėtai formuotis XVII – XX a.

Pradėti archeologiniai tyrimai Trakų Vokėje

Trakų Vokės dvaro sodybos teritorijoje esanti koplyčia

2015 m. archeologinių tyrimų sezonas prasidėjo tyrimais Trakų Vokės dvaro sodybos (u.k.923) teritorijoje, koplyčios - mauzoliejaus (u.k. 24983) aplinkoje. Suplanuoti žvalgomieji archeologiniai tyrimai vyksta prie koplyčios pamatų, kuriuos ketinama restauruoti, įrengti hidroizoliaciją, nuogrindą, kritulių nuvedimo sistemą.

Trakų Vokė pirmą kartą paminėta 1375 m. kai kryžiuočių kariuomenė nusiaubė Trakų apylinkes. XV – XVI a. Trakų Vokės žemės priklausė totoriams, apgyvendintiems čia dar Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais. XVI a. jos atiteko Abrahimui Zavadskiui, kuris jas pardavė Lietuvos didikui Povilui Sapiegai. Sapiegos Trakų Vokę valdė iki XVIII a. pabaigos. Vėliau ji priklausė didikams Dombrovskiams, kurie XIX a. viduryje žemes pardavė grafui Jonui Tiškevičiui. Valdant Tiškevičiams, 1876 – 1880 m., pagal garsaus to meto italų kilmės architekto Leonardo Jano Liudviko Markonio projektą, pastatyti neoklasicistiniai dvaro rūmai. Savo kompozicine idėja rūmai primena garsiuosius Varšuvos Lazenkų rūmus. Dvaro parkas įkurtas 1884 m., rekonstruotas 1898 – 1900 m. pagal prancūzų kraštovaizdžio architekto E. F. Andre projektą.

Dvaro ansamblyje esanti neogotikinė koplyčia statyta 1870 m. Jos rūsiuose buvo laidojami Tiškevičiai. Prie koplyčios palaidotas ir paskutinis Trakų Vokės savininkas Jonas Mykolas Tiškevičius, 1939 m. žuvęs lėktuvo katastrofoje.

Koplyčios aplinka, toliau matyti J.M. Tiškevičiaus kapas

J. M. Tiškevičiaus antkapis

M. S. Kuznecovo (М.С. КУЗНЕЦОВА) Rygos porceliano ir fajanso fabriko lėkštės

2014 m. vykdant archeologinius tyrimus Antavilių dvaro sodybos teritorijoje, dvaro sodybos fragmentų svirno aplinkoje surinkti 146, XVI – XIX a. datuojami archeologiniai radiniai. Nors vėlyviausi radiniai dažniausiai būna ir mažiausiai vertingi bei įdomūs, tačiau kartais ir tarp jų pasitaiko išsiskiriančių eksponatų su sava istorija. Taip yra ir šį kartą. Tyrimų metu surinkta keliolika vienos fajansinės lėkštės duženų, kurias pavyko suklijuoti į 2 stambius fragmentus. Paaiškėjo, kad tai - M. S. Kuznecovo porceliano ir fajanso fabriko Rygoje gaminys, datuojamas 1864 – 1880 m. Lėkštė puošta geometriniu ornamentu, o jos dugnelyje yra gamintojo ženklas: dvigalvis erelis, žemiau jo įrašas kirilica „М.С. КУЗНЕЦОВА бьгРигь.“, taip pat įspausti skaičiai „2” ir „9”.

Fajansinė lėkštė rasta Antav

Kuznecovo fajanso ir porceliano fabrikuose pagaminti indai, XIX a. II p. - XX a. pr. Buvo paplitę visoje Rusijos imperijos teritorijoje. Šį verslą, dar apie 1810 m. pradėjo J. V. Kuznecovas. Pradėjęs dirbti paprastu kalviu, vėliau sugebėjo Gželės rajone pasistatydinti porceliano fabrikėlį ir pradėti gamybą. 1812 m. vadovavimą naujam verslui perėmė jo sūnus T. J. Kuznecovas. Jam valdant verską, iki XIX a. vidurio gamyba buvo išplėsta. Įsigyta arba įkurta naujų fabrikų.

Gamintojo ženklas dugnelyje

Vienas iš tokių, 1841 m. įkurtas porceliano ir fajanso fabrikas Rygoje. Į naujai įkurtą fabriką atkelti dirbti patyrę meistrai iš Rusijos Gželės rajono. Rygos fabrikas gamino labai plataus asortimento porcelianinius ir fajansinius stalo indus, kurie buvo prieinami įvairiausiems visuomenės sluoksniams. Indų formas perėmę iš Vakarų Europos gamintojų, jų dekore dažnai naudojo rusų liaudyje populiarius motyvus.

Nuo 1864 m. vadovavimą verslui perima jau ketvirtos kartos šeimos atstovas – Motiejus Sidorovičius Kuznecovas (Кузнецов, Матвей Сидорович). Jo vadovavimo metu gamyba gerokai išsiplėtė. XIX a. 8-tame dešimtmetyje Kuznecovams priklausė jau 8 fabrikai Rusijos imperijos teritorijoje, kuriuose dirbo tūkstančiai žmonių. Gaminami buvo porceliano, fajanso, majolikos ir kiti gaminiai. Supirkęs stambiausius konkurentus, M. S. Kuznecovas praktiškai turėjo gamybos monopolį Rusijoje. 1889 m. įkurtas Kuznecovo gamyklų susivienijimas (“Товарищество производства фарфоровых и фаянсовых изделий М. С. Кузнецова”). Gamyba buvo vykdoma iki 1917 m., kai visi fabrikai Rusijoje buvo nacionalizuoti. Tarpukariu tęsė veiklą tik Rygos fabrikas nepriklausomos Latvijos teritorijoje, tačiau 1940 m. nacionalizuotas ir jis. 

Įspausti skaičiai

XVI a. pab. - XVII a. pr. kokliai Antaviliuose

2014 m. vykdant archeologinius tyrimus. Antavilių dvaro sodybos teritorijoje, dvaro sodybos fragmentų svirno aplinkoje, XVII – XX a. datuotuose kultūriniuose sluoksniuose surasta pavienių, tačiau gana stambių XVI a. pab - XVII a. pr. datuojamų plokštinių koklių fragmentų. Jų radimo aplinkybės rodo, kad tai - atsitiktiniai radiniai, kurių patekimas į sluoksnį yra antrinis. Galima spėti, kad jie čia pateko iš Antavilių dvaro rūmų aplinkos (dabartinis Antavilių gatvės namas Nr.9 esantis ant kalvos, į P pusę nuo tyrimų vietos), kur tikėtina yra išlikęs vertingas XVI – XVII a. sluoksnis.

Pav. Nr.2

Pav. Nr.1

Vienas iš surastų, tai - žaliai glazūruoto plokštinio koklio kampas puoštas erelio figūra, su išlikusiu datos fragmentu „(15?)85“ (Pav. Nr.1). Panašu, kad tai - Radvilų herbas, kuriame pavaizduotas viengalvis erelis. Taip pat rastas ir neglazūruoto plokštinio koklio fragmentas puoštas Radvilų herbu (?) (Pav. Nr.2). Dar vienas vertas paminėjimo koklis yra dengtas daugiaspalve glazūra, puoštas geometriniu, augaliniu ornamentu, datuojamas XVI a. pab. - XVII a. pr (Pav. Nr.3). Pastarasis neturi rėmelio ir akivaizdu, kad krosnyje turi jungtis su kitais kokliais ir sudaryti vientisą kiliminį ornamentą. Analogiški kokliai yra rasti tiriant Vilniaus Žemutinės pilies teritoriją, datuoti XVII a. pradžia (Pav. Nr.4).

Pav. Nr. 3

Pabaigai galima prisiminti istoriko Miroslavo Gajevskio teiginį, kad tik nuo XVII a. išsiskyrė Antavilių nedidelė žemės valda ar dvarelis priklausęs valdovo iždui. Tyrimų metu rasti ankstyviausi radiniai (koklis su „1585“ data ir Radvilų (?) herbu ir kt.) rodo, kad tai galėjo įvykti ir anksčiau: XVI a. IV ketvirtyje. Be to, dvarelis matyt buvo neprastas, kitaip kažin ar jame būtų stovėjusios koklinės krosnys puoštos herbiniais ir polichrominiais kokliais. Tokią prabangą sau galėjo leisti ne kiekvienas bajoras.

Pav. Nr. 4.  Piešinys iš: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai., 1991, pav.171