Nuo
2017 metų balandžio mėnesio pradėti archeologiniai tyrimai
Vilniuje, Šnipiškių gatvėje (Pav. Nr.1). Tyrimai vykdomi kartu su kolege
Monika Žemantauskaite. Kasinėjimų vieta yra istoriniame Šnipiškių
priemiestyje esančiame prie Neries upės. Žinoma, kad nuo
Šnipiškės nuo 1441 m. priklausė Radvilų jurisdikcijai. Ten
esantys dideli gero molio klodai nuo
senų laikų
skatino priemiesčio gyventojus verstis plytų, čerpių, koklių ir
kitų
molinių dirbinių
gamyba.
Pav. Nr.1. Atkasinėjamas pastato pamatas. |
Tiksli
kasinėjimų vieta yra prie Šnipiškių gatvės 2 numeriu pažymėto
pastato pamatų, kuris statytas 1899 – 1900 metais. Dėl šios
priežasties didelių atradimų kol kas nebuvo padaryta. Prie
atkasinėjamo pastato pamatų, daugiau aptikta namo statybos -
istorizmo epochos dirbinių, kurie į muziejų nepateks. Tarp
įdomesnių galima paminėti žalsvos spalvos butelio dugnelį su
užrašu „CARLSBAD . LS“ (Pav. Nr.2). Tai – 1880 – 1890 m. populiaraus
mineralinio
tara
iš garsiųjų Karlovy Varų (anksčiau vad. Karsbado) kurorto
Čekijoje.
Pav. Nr.2. XIX a. pab. mineralinis butelis. Priduotas į taromatą. |
Nors
tyrimų metu daugiausia stebėti supiltiniai sluoksniai, bet prie
pastato pietrytinės sienos, 1 metro atstumu nuo jos, vos 25 cm
gylyje pastebėtas ir plonas archeologinis sluoksnis (Pav. Nr.3) su keliais
radiniais, tai - smulki indo šukė ir patinos sluoksniu pasidengęs
lango stiklo fragmentas. Tai rodo, kad vertingas kultūrinis
sluoksnis šioje, ant
nedidelės kalvos esančioje
miesto dalyje yra negiliai nuo dabartinio žemės paviršiaus. Vis
tik
jis daugelyje vietų suardytas per paskutinius porą šimtmečių
statant įvairius objektus. Taip
atsitiko ir prie namo Šnipiškių g. 2 sienų, kur viskas buvo
perkasta statant pastatą.
Pav. Nr.3. Šurfe Nr. 3 užfiksuotas archeologinis sluoksnis (šviesiai pilka virš gelsvo smėlio) |
Nepaisant to, ir judintame grunte pasitaikė vienas kitas smulkus archeologinis radinys. Įdomiausias iš jų - beveik sveika molinė pypkė (Pav. Nr.4). Ji rausvos molio masės, neglazūruota, pypkės galvutės apatinė dalis puošta vertikaliu volelių ornamentu, kaminėlis cilindro formos. Pagal visus požymius ją galima datuoti XVII a. pab. - XVIII a. p. Radinys turi reikšmingą sąsają su vietove, kadangi apie 20 – 30 metrų į pietryčius nuo radimvietės, 2004 metais buvo rastos pypkių dirbtuvės liekanos. Tuo metu rasta degimo krosnis bei kitos priemonės reikalingos pypkėms išdegti. Archeologas L. Kvizikevičius kartu su savo kolegomis tuo metu atliko tyrimus ir nustatė, kad dirbtuvė veikė XVII a. pab. – XVIII a. pr. Čia pat buvo surasta ir brokuota dirbtuvių produkcija ( 71 vnt. pypkių ), kurią archeologai išskyrė į 5 skirtingus tipus. Teoriškai svarstant, 2017 metais rasta pypkė taip pat galėjo būti pagaminta minėtose dirbtuvėse, kadangi pagal savo požymius datuojama panašiai, pagal puošybos elementus ji atitiktų 2A šių pypkių tipą.
Pav. Nr.4. XVII a. pab. - XVIII a. I p. pypkė. |
Tyrimai Šnipiškėse tęsiami ir birželio mėnesį...