Šiandien šiek tiek naudingos informacijos susijusios su Lietuvoje vykdomais archeologiniais tyrimais. Archeologai be abejonės žino, kad ši veikla yra gana griežtai reglamentuota, tyrimus vykdyti gali tik Kultūros paveldo departamente atestuoti specialistai, atsiskaitymas už vykdytus tyrimus irgi nėra pats paprasčiausias procesas. Tačiau, įmonei arba privačiam asmeniui užsakančiam archeologinius tyrimus visi šie niuansai dažnai yra nežinomai. Kai kuriems asmenims dažnai atrodo, kad archeologiniai tyrimai baigiasi su lig kasinėjimų pabaiga, o po to archeologai matyt parašo kokį raštelį, kad darbai baigti, parduoda (?) radinius ir... viso gero.
Tačiau, kaip gi yra iš tikrųjų? Nuo ko priklauso archeologinių tyrimų kaina, apimtys ir kas tie detalieji ar žvalgomieji tyrimai? Visiems, kuriems šie klausimai yra aktualūs būtų labai naudinga susipažinti su archeologinio paveldo tvarkybos reglamentu, dažnai archeologų vadinamu tiesiog PTR'u.
Tai - pagrindinis dokumentas apibrėžiantis archeologinių tyrimų tvarką. Jis reglamentuoja archeologinių tyrimų privalomumo atvejus, archeologinių tyrimų projektų, ataskaitų, pažymų rengimo tvarką, tyrimų metodiką ir t.t. Paprasčiau kalbant, tai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi archeologas planuodamas, vykdydamas tyrimus.
Tačiau, kaip gi yra iš tikrųjų? Nuo ko priklauso archeologinių tyrimų kaina, apimtys ir kas tie detalieji ar žvalgomieji tyrimai? Visiems, kuriems šie klausimai yra aktualūs būtų labai naudinga susipažinti su archeologinio paveldo tvarkybos reglamentu, dažnai archeologų vadinamu tiesiog PTR'u.
Tai - pagrindinis dokumentas apibrėžiantis archeologinių tyrimų tvarką. Jis reglamentuoja archeologinių tyrimų privalomumo atvejus, archeologinių tyrimų projektų, ataskaitų, pažymų rengimo tvarką, tyrimų metodiką ir t.t. Paprasčiau kalbant, tai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi archeologas planuodamas, vykdydamas tyrimus.
Dokumento šaltinis:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=405666&p_query=&p_tr2=2
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO
Į
S A K Y M A S
DĖL
PAVELDO TVARKYBOS REGLAMENTO PTR 2.13.01:2011 „ARCHEOLOGINIO
PAVELDO TVARKYBA“ PATVIRTINIMO
2011
m. rugpjūčio 16 d. Nr. ĮV-538
Vilnius
Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos
įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37;
2004, Nr. 153-
5571) 18
straipsnio 6 dalimi ir 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu:
1.
T v i r t i n u Paveldo tvarkybos reglamentą PTR 2.13.01:2011
„Archeologinio paveldo tvarkyba“ (pridedama).
2.
P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos kultūros
ministro 2006 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. ĮV-183 „Dėl Paveldo
tvarkybos reglamentų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 53-1951)
19 punktą.
Kultūros
ministras Arūnas Gelūnas
__________________
PATVIRTINTA
Lietuvos
Respublikos kultūros ministro
2011
m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538
PAVELDO
TVARKYBOS reglamentas
PTR
2.13.01:2011 „ARCHEOLOGINIo PAVELDo tvarkyba“
I.
BENDROSIOS NUOSTATOS
1.
Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio
paveldo tvarkyba“ (toliau – Reglamentas) reglamentuoja
archeologinių tyrimų privalomumo atvejus, archeologinių tyrimų
projekto sudėtį, archeologinių tyrimų metodiką, archeologinių
tyrimų ataskaitų ir pažymų rengimo tvarką, archeologinio paveldo
avarijos grėsmės pašalinimą, remontą, konservavimą,
restauravimą, pritaikymą.
2.
Reglamentas nereglamentuoja archeologinių radinių, perduotų į
muziejus, vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų metu
rastų archeologinių radinių perdavimo muziejams taisyklėmis,
patvirtintomis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m.
vasario 25 d. įsakymu Nr. ĮV-66 (Žin., 2005, Nr. 30-960),
konservavimo ir restauravimo bei archeologinių radinių lauko
konservavimo jų radimo vietoje (in
situ).
3.
Parengti archeologinio paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos
darbų projektus, atlikti archeologinio paveldo objektų
tvarkomuosius paveldosaugos darbus, paveldosaugos (specialiąją)
ekspertizę, vadovauti tokiems darbams turi teisę Specialistų,
vykdančių nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius mokslinius
ardomuosius tyrimus, rengiančių tvarkomųjų paveldosaugos darbų
projektus, atliekančių tvarkomuosius paveldosaugos darbus bei
vadovaujančių tokiems darbams, atliekančių paveldosaugos
(specialiąją) ekspertizę, atestavimo taisyklių, patvirtintų
Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 14 d.
įsakymu Nr. ĮV-146 (Žin., 2005, Nr. 60-2157),
nustatyta tvarka atestuotas specialistas. Kai kuriuos darbus gali
atlikti neatestuoti pagalbininkai, prižiūrimi atestuoto
specialisto, atsakančio už tokius darbus.
4.
Archeologinio
paveldo objektų avarijos grėsmės pašalinimo, remonto,
konservavimo, restauravimo, pritaikymo darbų projektai rengiami
vadovaujantis paveldo tvarkybos reglamentu PTR 3.06.01: 2007
„Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“,
patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. birželio
4 d. įsakymu ĮV-329 (Žin., 2007, Nr. 70-2782)
ir/ar statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2010 „Statinio
projektavimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (Žin., 2005, Nr.4-80;
2010, Nr. 115-5902
).
5.
Archeologinio paveldo objektų avarijos grėsmės pašalinimo,
remonto, konservavimo, restauravimo, pritaikymo darbų projektų
paveldosaugos (specialioji) ekspertizė atliekama vadovaujantis
Kultūros paveldo statinio projekto ekspertizės atlikimo
taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 1 d.
įsakymu Nr. D1-279/ĮV-233 (Žin., 2005, Nr. 72-2618),
ir/ar paveldo tvarkybos reglamentu PTR 3.03.01: 2005 „Nekilnojamojo
kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar
tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos
(specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklės“, patvirtintu
Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d.
įsakymu Nr. ĮV-158 (Žin., 2005, Nr. 57-1967).
6.
Leidimai atlikti archeologinio paveldo objektų avarijos grėsmės
pašalinimo, remonto, konservavimo, restauravimo, pritaikymo darbus
išduodami vadovaujantis paveldo tvarkybos reglamentu PTR
3.04.01:2005 „Leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus
išdavimo taisyklės“, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros
ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-155 (Žin., 2005,
Nr. 57-1966),
ir/ar statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 „Statybą
leidžiantys dokumentai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (Žin., 2010, Nr.
116-5944
)
7.
Leidimai atlikti archeologinius tyrimus išduodami Kultūros paveldo
departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas)
direktoriaus tvirtinamo Leidimų atlikti archeologinius tyrimus
išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
8.
Archeologinio paveldo avarijos grėsmės pašalinimo, remonto,
konservavimo, restauravimo, pritaikymo darbai atliekami vadovaujantis
šiuo Reglamentu bei kitais paveldo tvarkybos reglamentais,
nurodytais Paveldo tvarkybos reglamentų sąraše, patvirtintame
Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 18 d.
įsakymu Nr. ĮV-151 (Žin., 2005, Nr. 52-1757;
2010, Nr.32-1505),
o kai archeologinio paveldo objektuose atliekami ir tvarkomieji
statybos darbai, vadovaujamasi šiuo Reglamentu, Statybos įstatymu
(Žin., 1996, Nr. 32-788;
2001, Nr. 101-3597),
statybos techniniu reglamentu STR 1.01.01:2005 „Kultūros paveldo
statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentai“ (Žin., 2005,
Nr. 60-2140)
bei kitų normatyvinių dokumentų nustatytais reikalavimais.
9.
Baigti avarijos grėsmės pašalinimo, remonto, konservavimo,
restauravimo, pritaikymo darbai priimami vadovaujantis paveldo
tvarkybos reglamentu PTR 3.05.01:2005 „Nekilnojamojo kultūros
paveldo objektų tvarkybos darbų priėmimo taisyklės“,
patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio
19 d. įsakymu Nr. ĮV-153 (Žin., 2005, Nr. 53-1814),
ir statybos techniniu reglamentu STR 1.11.01:2010 „Statybos
užbaigimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (Žin., 2010, Nr.
116-5947).
II.
SĄVOKOS
10.
Šiame Reglamente vartojamos sąvokos:
archeologinio
paveldo objektas –
praeities ūkinės ar gynybinės veiklos, gyvenamoji, laidojimo ar
kulto vieta, po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esantis objektas,
kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų
šaltinių yra archeologiniai tyrimai ir radiniai, taip pat Kultūros
vertybių registre įregistruotas nekilnojamojo kultūros paveldo
objektas ar vietovė, turintys archeologinio pobūdžio vertingųjų
savybių;
archeologiniai
tyrimai –
taikomieji moksliniai tyrimai, kuriais siekiama ištirti virš žemės,
žemėje, po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esančius objektus ir
surinkti informaciją apie išlikusias, pakitusias ar prarastas
archeologinio pobūdžio vertingąsias savybes, nustatyti tiriamo
objekto istorinę raidą patvirtinančius faktus, juos apibendrinti
ir dokumentuoti. Archeologiniai tyrimai skirstomi į detaliuosius
archeologinius tyrimus, žvalgomuosius archeologinius tyrimus ir
archeologinius žvalgymus;
archeologinių
tyrimų ataskaita – dokumentas,
kuriame pagal šio Reglamento reikalavimus pateikiamas archeologinių
tyrimų duomenų rinkinys, rezultatai ir mokslinės išvados;
archeologinių
tyrimų pažyma –
tyrėjo parengtas dokumentas, kuriame glaustai pateikiami atliktų
archeologinių tyrimų rezultatai, išvados ir pasiūlymai dėl
tirtam objektui taikytinų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų;
archeologiniai
žvalgymai –
nedidelės apimties archeologiniai tyrimai, atliekami aiškiai
nustatytame žemės paviršiaus plote ar po vandeniu, judintame
grunte arba aiškiai nustatytame grunto gylyje, siekiant surinkti
duomenis apie archeologinio paveldo objektus, jų plačiau netiriant,
taip pat Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių
apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 14-352;
2008, Nr. 81-3183)
3 straipsnyje nurodytų kultūros objektų ieškojimas archeologinio
paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose, naudojantis
metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga;
archeologinis
sluoksnis – iki
1800 m. susidaręs kultūrinis sluoksnis, kurio struktarcheologiniai
tyrimai arba jame esantys archeologiniai radiniai yra vienintelis
arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių;
archeologinė
struktūra –
archeologinių tyrimų metu aptinkamas uždaras archeologinis
kompleksas arba neišimamas objektas;
detalieji
archeologiniai tyrimai –
plačios apimties archeologiniai tyrimai, kuriais siekiama surinkti
išsamius duomenis apie tiriamus objektus;
grafinė
medžiaga –
brėžiniai (planai, pjūviai, schemos) ir piešiniai;
įžemis
– po judintu
gruntu natūraliai slūgsantis nesuardytos gamtinės sandaros
gruntas, nejudinta žemė, neturintys jokių archeologinio pobūdžio
vertingųjų savybių;
ypatusis
archeologinis radinys –
iki XIX amžiaus datuojamas archeologinis radinys, teikiantis esminę
informaciją apie objekto pobūdį, chronologiją ir kultūrinę
vertę;
judintas
gruntas –
perkasto,
kasinėto ar supiltinio grunto sluoksnis;
kultūrinis
sluoksnis – žemės
sluoksnis (nuo įžemio iki jos paviršiaus), kuriame yra išlikusių
žmogaus praeities veiklos pėdsakų;
kultūrinio
sluoksnio horizontas
– kultūrinio sluoksnio dalis, esanti tam tikrame gylyje ar
susidariusi tam tikru laiku;
nevertingi
intarpai –
statiniai ar dariniai, iš esmės nederantys su autentiškomis
archeologinio paveldo objekto dalimis ir elementais, pirmine ar
istoriškai susiklosčiusia šio objekto paskirtimi, forma,
naudotomis medžiagomis, konstrukcijomis, planu, atlikimo
technologija, aplinka;
perkasa
– kasamas archeologinių tyrimų plotas, didesnis už šurfą;
šurfas
– žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu kasamas nuo 1 m² iki 9
m² dydžio stačiakampis plotas;
šurfavimas
– vietovės ar archeologinio paveldo objekto tyrimas kasant šurfus;
uždaras
archeologinis kompleksas
– vienu arba panašiu laiku susidariusi archeologinių radinių
sankaupa;
žemės
judinimo darbai – bet
kokia žmogaus veikla, kai ardomas žemės ar vandens telkinio dugno
paviršius ar po juo esantys grunto sluoksniai;
žvalgomieji
archeologiniai tyrimai –
nedidelės apimties archeologiniai tyrimai, kuriais kasant nustatyto
dydžio perkasas, šurfus arba gręžiant gręžinius siekiama
aptikti naujus archeologinio paveldo objektus, juos lokalizuoti,
nustatyti kultūrinio sluoksnio ar archeologinio paveldo objektų
būklę (išlikimo laipsnį), archeologinio pobūdžio vertingąsias
savybes, chronologiją, kultūrinio sluoksnio storį, jo paplitimo ir
archeologinių objektų teritorijų ar apsaugos zonų ribas.
11.
Kitos šiame Reglamente vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos
Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin.,
1995, Nr. 3-37;
2004, Nr. 153-5571)
ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
III.
ArcheologiniŲ TYRIMŲ PRIVALOMUMO ATVEJAI
12.
Archeologiniai tyrimai privalomi, kai:
12.1.
mokslo tikslais reikia ištirti žemėje, po vandeniu ar iš dalies
po vandeniu esančius archeologinio ar povandeninio vertingųjų
savybių pobūdžio objektus ir surinkti informaciją apie
išlikusias, pakitusias ar prarastas tiriamo objekto archeologinio ar
povandeninio pobūdžio vertingąsias savybes, nustatyti tiriamo
objekto istorinę raidą patvirtinančius faktus, juos apibendrinti
ir dokumentuoti;
12.2.
kai iš viso nėra ar trūksta papildomos informacijos apie
archeologinį paveldą ar nekilnojamųjų kultūros vertybių
archeologinio pobūdžio vertingąsias savybes, siekiama aptikti
naujus archeologinio paveldo objektus, juos lokalizuoti, nustatyti
kultūrinio sluoksnio ar archeologinių objektų būklę (išlikimo
laipsnį), chronologiją, archeologinio pobūdžio vertingąsias
savybes, kultūrinio sluoksnio storį, archeologinę vertę, jo
paplitimo bei archeologinių objektų teritorijų ar apsaugos zonų
ribas;
12.3.
reikia pagrįsti tvarkybos, statybos ar kraštotvarkos darbų
projektus kultūros paveldo objektuose, šių objektų ir kultūros
paveldo vietovių teritorijose (jei turimais duomenimis pagrindžiama
archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė –
ir kultūros paveldo objektų bei kultūros paveldo vietovių
apsaugos zonose);
12.4.
kai atliekant tvarkybos ar statybos darbus aptinkamos archeologinio
pobūdžio vertingosios savybės arba turimais duomenimis
pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo
ar sužalojimo tikimybė;
12.5.
atliekant atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio
aplinkai (jei turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio
pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė) bei vertinant
planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai;
12.6.
teritorijose, kuriose pagal bendrojo ar specialiojo planavimo
dokumentų sprendinius išskirtuose plotuose numatyta galimybė
keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ar miškų
ūkio paskirties į kitą bei leistina naujų statinių statyba (jei
turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų
savybių buvimo tikimybė). Šiuo atveju archeologiniai tyrimai turi
būti atlikti iki teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatoma
keisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, patvirtinimo,
arba iki sprendimo pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo
paskirtį pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus
priėmimo, arba iki sprendimo išduoti leidimą statyti naują ar
rekonstruoti statinį priėmimo, arba iki sprendimo pritarti statinio
projektui priėmimo;
12.7.
numatoma vykdyti žemės judinimo darbus XIX–XX amžiuje vykusių
pasipriešinimų ar ginkluotų konfliktų (karų, sukilimų ar pan.)
metu nužudytų asmenų, rezistentų ar kitų asmenų, nužudytų
okupacinių režimų metu, palaidojimo vietose, į Kultūros vertybių
registrą įrašytose neveikiančiose ar riboto naudojimo kapinėse
esančių kapų vietose ar karių kapinėse esančių kapų vietose;
12.8.
kitais teisės aktų numatytais atvejais.
13.
Draudžiama atlikti archeologinius tyrimus, taip pat naudojantis
metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga ieškoti
Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos
įstatymo (Žin., 1996, Nr. 14-352;
2008, Nr. 81-3183)
3 straipsnyje nurodytų kultūros objektų archeologinio paveldo
objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose be Departamento
išduoto leidimo atlikti archeologinius tyrimus.
IV.
ARCHEOLOGINIŲ TYRIMŲ PROJEKTAS
14.
Archeologinių tyrimų projektus rengia nekilnojamojo kultūros
paveldo apsaugos archeologinių tyrimų specializacijos specialistai,
atestuoti Specialistų, vykdančių nekilnojamojo kultūros paveldo
taikomuosius mokslinius ardomuosius tyrimus, rengiančių tvarkomųjų
paveldosaugos darbų projektus, atliekančių tvarkomuosius
paveldosaugos darbus bei vadovaujančių tokiems darbams, atliekančių
paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, atestavimo taisyklių,
patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m.
balandžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-146, nustatyta tvarka arba
archeologijos mokslo srities mokslininkai.
15.
Archeologinių tyrimų projektas susideda iš:
15.1.
titulinio lapo, kuriame nurodoma:
15.1.1.
archeologinių tyrimų projekto pavadinimas: numatomų atlikti
archeologinių tyrimų pobūdis, tyrimų vietos adresas, unikalus
kodas Kultūros vertybių registre;
15.1.2.
archeologinių tyrimų projektą rengusio tyrėjo vardas, pavardė,
telefono Nr. ;
15.1.3.
numatomų atlikti archeologinių tyrimų užsakovo pavadinimas arba
fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas (fizinio asmens – jei
sutiko pranešti), telefono Nr.;
15.1.4.
archeologinių tyrimų projekto parengimo metai ir mėnuo;
15.2.
aiškinamojo rašto, kuriame nurodomi archeologinių tyrimų tikslai,
pagrindžiamas pobūdžio pasirinkimas, archeologinių tyrimų
apimtys (bendras numatomas ištirti plotas, perkasų ar šurfų
kiekis, dydis, gylis, išdėstymas), numatomos tyrimų pradžios ir
pabaigos datos, trumpai apžvelgiami anksčiau numatomoje tirti
vietoje atlikti archeologiniai tyrimai (kas, kada tyrė, kokie
rezultatai);
15.3.
grafinės dalies:
15.3.1.
teritorijos plano su nurodytomis numatomų archeologinių tyrimų
vietomis:
15.3.1.1.
numatant tirti kultūros paveldo objektą archeologinių tyrimų
vietos pažymimos šio objekto teritorijos ir apsaugos zonos ribų
plane. Rekomenduojamas plano mastelis 1 : 2000–10000. Tiriant
senųjų miestų su priemiesčiais vietas rekomenduojamas naudoti
1:500–1000 mastelio planas;
15.3.1.2.
numatant tirti vietas, kuriose iš viso nėra ar trūksta
informacijos apie archeologinį paveldą ar tirti kultūros paveldo
objektą, kurio teritorijos ir apsaugos zonos ribos nenustatytos,
archeologinių tyrimų vietas rekomenduojama pažymėti 1:10 000 arba
kito mastelio plane;
15.4.
archeologinio paveldo objekto būklės prieš archeologinių tyrimų
pradžią fotofiksacijos;
15.5.
archeologinių tyrimų sąmatos, parengtos vadovaujantis Lietuvos
Respublikos kultūros ministro 2007 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr.
ĮV-528 „Dėl Paveldo tvarkybos reglamento PTR 4.01.01:2007
„Nekilnojamojo kultūros paveldo ardomųjų tyrimų ir projektavimo
dokumentacijos rengimo darbų sąnaudų normatyvai“ patvirtinimo“
patvirtintais darbų medžiagų, mechanizmų, dokumentacijos rengimo
ir darbo sąnaudų normatyvais (išskyrus atvejus, kai ši
informacija yra komercinė (gamybinė) paslaptis).
16.
Archeologinių tyrimų projektas turi būti pasirašytas jį
parengusio tyrėjo.
17.
Archeologinių tyrimų projektas turi būti patvirtintas
archeologinių tyrimų projekto titulinio lapo viršutiniame
dešiniajame kampe
archeologinių
tyrimų užsakovo
arba jo atstovo tvirtinimo žyma ir parašu, šalia parašo nurodant
patvirtinimo datą.
18.
Archeologinių tyrimų projektas Departamentui teikiamas Leidimų
atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašo nustatyta
tvarka. Archeologinių tyrimų projektų paveldosaugos (specialioji)
ekspertizė neatliekama, šiuos projektus vertina ir aprobuoja
Departamento direktoriaus sudaryta Mokslinė archeologijos komisijai
(toliau – Komisija).
V.
ARCHEOLOGINIŲ TYRIMŲ METODIKA
19.
Bendrieji archeologinių tyrimų metodikos reikalavimai:
19.1.
tyrėjo (archeologinės ekspedicijos) techninis pasirengimas atlikti
archeologinius tyrimus lauko sąlygomis turi užtikrinti, kad būtų
pasiekti pagrindiniai šių tyrimų tikslai:
19.1.1.
kiek įmanoma išsamiau užfiksuotos atidengtos nekilnojamosios
kultūros vertybės vertingosios savybės;
19.1.2.
surinkti archeologiniai radiniai;
19.1.3.
surinkti archeologiniai radiniai konservuoti lauko sąlygomis, jeigu
to reikalauja tiriamo objekto specifika (durpynas ar pan.);
19.2.
tyrėjas privalo imtis atitinkamų saugos priemonių, kad perkasoje
ar šurfe dirbančių žmonių neužgriūtų žemė, statinių dalys,
neužtvindytų vanduo, į perkasą ar šurfą nepatektų transporto
priemonės bei negrėstų kitokio pobūdžio pavojai žmonių saugai
bei sveikatai. Esant būtinybei ir atsižvelgus į teisės aktų
reikalavimus, archeologinių tyrimų vieta turi būti aptveriama ir
užtikrinama, kad į tyrimų vietą nepatektų pašaliniai asmenys.
Spręsdamas šias problemas tyrėjas turi bendradarbiauti su
atitinkamomis valstybės ir savivaldybių institucijomis,
archeologinio paveldo objekto valdytoju ir archeologinių tyrimų
užsakovu;
19.3.
archeologinių tyrimų metu kasamų šurfų ir perkasų vietas
archeologinio paveldo objekte, atsižvelgdamas į archeologinių
tyrimų projektą, parenka tyrėjas;
19.4.
archeologinio paveldo objektą tirti keliose vietose draudžiama,
išskyrus šiuos atvejus:
19.4.1.
archeologiniame objekte yra kelios griūvančios, ardomos ar
archeologiškai ir funkciškai skirtingos dalys;
19.4.2.
tvarkybos, statybos, kraštotvarkos ar kitus žemės judinimo darbus
numatoma atlikti keliose archeologinio paveldo objekto vietose;
19.4.3.
vienoje archeologinio paveldo objekto vietoje neaptinkama
archeologinio sluoksnio, archeologinių radinių ar kapų;
19.4.4.
tiriami plotai ribojami statinių, stambių medžių, užlietų ar
šlapių vietų, kelių, ištisinių aiškių suardymų;
19.4.5.
vienoje archeologinio paveldo objekto vietoje nėra galimybės
iškasti perkasų ar šurfų iki įžemio;
19.4.6.
apibrėžiant ar tikslinant kultūros paveldo objektų teritorijų ar
apsaugos zonų ribas;
19.5.
archeologinių tyrimų metu privalu daryti duobių, židinių,
daugiau nei 10 cm skersmens stulpaviečių, įtvirtinimų,
archeologinių perkasų ir šurfų sienelių pjūvius. Tiriant
mažesnį negu 5 metrų skersmens nesuardytą ar daugiau kaip
1/4 suardytą pilkapio sampilą daromas vienas sampilo pjūvis.
Tiriant didesnį negu 5 m skersmens nesuardytą ar ne daugiau kaip
1/4 suardytą pilkapio sampilą, daromi du vienas kitam statmeni
matomo sampilo centre susikertantys pjūviai. Tiriant didesnį negu
10 m skersmens pilkapio sampilą gali būti daromi papildomi pjūviai;
19.6.
perkasos ir šurfai matomų natūralių išorinių ribų
neturinčiuose archeologinio paveldo objektuose orientuojami pagal
pasaulio šalis, tokias ribas turinčiuose – pagal jas. Tyrimų
metu nustačius archeologinių struktūrų orientacijos dėsningumus,
perkasos ir šurfai gali būti orientuojami atsižvelgiant į juos;
19.7.
perkasos ir šurfai kasami stačiakampio formos, išskyrus tuos
atvejus, kai tiriamą plotą riboja natūralios kliūtys arba
statiniai. Perkasos ir šurfai šlaituose kasami statmenai šlaitams;
19.8.
visi archeologinio paveldo objektų tyrimai nesuardytų archeologinių
struktūrų ar archeologinio sluoksnio lygyje atliekami rankiniu
būdu. Sijojamas arba plaunamas uždarų archeologinių kompleksų,
degintinių kapų, archeologinių sluoksnių su gausiais smulkiais
radiniais gruntas. Tiriant metalų atsiradimo laikotarpio ir
vėlesnius archeologinio paveldo objektus, naudojami metalo
ieškikliai;
19.9.
mechanizuotai leidžiama kasti XIX–XXI a. kultūrinius sluoksnius,
taip pat kitus perkasto, kasinėto ar supiltinio grunto sluoksnius,
kuriuose nėra išlikę archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių
arba yra tik pavienių, atsitiktinių archeologinių radinių. Tokio
grunto sluoksnių buvimas ir leidžiamo mechanizuoto kasimo gylis
nustatomas atliekant žvalgomuosius archeologinius tyrimus arba
detaliuosius archeologinius tyrimus ir nurodomas archeologinių
tyrimų projekte. Prieš mechanizuoto kasimo darbų pradžią turi
būti surinkti žemės paviršiuje esantys atsitiktiniai
archeologiniai radiniai, taip pat archeologiniai radiniai turi būti
renkami ir iš mechanizuotai iškasto grunto. Leidžiama
mechanizuotai pašalinti iš perkasų ir šurfų archeologinių
tyrimų metu iškastą gruntą;
19.10.
kultūriniai sluoksniai tiriami pagal natūraliai susiklosčiusius jų
horizontus. Tyrėjo nuožiūra visi tiriami kultūriniai sluoksniai
gali būti dirbtinai skaidomi į reikiamą skaičių horizontų.
Aptikti radiniai ir archeologinės struktūros bei kitokie uždari
archeologiniai kompleksai fiksuojami pagal tirtus kultūrinio
sluoksnio horizontus. Archeologinių tyrimų metu privaloma atlikti
tyrimų etapų, aptiktų archeologinių struktūrų, objektų,
svarbiausių ypačiųjų archeologinių radinių ir masinės
medžiagos pavyzdžių, šurfų ir perkasų bei jų sienelių pjūvių,
įžemio fotofiksaciją;
19.11.
tyrimų metu aptinkami radiniai fiksuojami pagal šurfe, perkasoje
tyrėjo sudarytą kvadratų sistemą. Kvadratai negali būti didesni
nei ketvirtadalis tiriamo ploto. Tyrimų metu būtina surinkti visus
archeologinę vertę turinčius radinius (akmens, metalo, stiklo,
keramikos, medžio, odos ir kt.) ir osteologinę medžiagą, tyrėjui
nusprendus – paimti mėginius (grunto, anglies ir pan.) analizėms.
Ypačiųjų archeologinių radinių vietos pažymimos plane naudojant
matavimo priemones. Surinktiems radiniams ir paimtiems mėginiams
surašomos metrikos, jose nurodant tirto archeologinio paveldo
objekto pavadinimą, adresą, tyrimų metus, perkasą, šurfą,
kvadratą, gylį, ypačiojo archeologinio radinio numerį (jeigu
metrika trumpinama, jos pilnas iššifravimas nurodomas tyrimų
ataskaitoje). Aptiktos gausios masinės medžiagos (keramikos,
statybinių detalių, gamybos atliekų ir pan.) atrinkimo kriterijus
nustato pats tyrėjas, atsižvelgdamas į aptiktos medžiagos kiekį
bei mokslinę vertę. Tyrėjas surastus archeologinius radinius
perduoda į muziejus, vadovaudamasis Nekilnojamojo kultūros paveldo
tyrimų metu rastų archeologinių radinių perdavimo muziejams
taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2005 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ĮV-66. Masiniai radiniai bei
osteologinė medžiaga, raštiškai muziejams atsisakius juos
priimti, gali būti užkasami toje tirto archeologinio paveldo
objekto teritorijos vietoje, kurioje jiems mažiausiai grėstų
sunaikinimo pavojus, užkasimo vietą pažymint plane ir nurodant
tyrimų ataskaitoje, arba perduodami objekto valdytojui. Sprendimą
dėl masinių radinių bei osteologinės medžiagos, kuriuos atsisakė
priimti muziejai, archeologinio paveldo objekto valdytojas ir kuriuos
užkasti tirto archeologinio paveldo objekto teritorijoje nėra
galimybių, priima Departamentas;
19.12.
tyrimų metu aptiktos statinių liekanos, jei yra galimybių,
saugomos ir eksponuojamos jų radimo vietoje. Ar tyrimų metu
aptiktos statinių liekanos yra kultūros paveldo objekto ar vietovės
vertingosios savybės nustato nekilnojamojo kultūros paveldo
vertinimo tarybos. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai
nustačius, kad statinių liekanos yra vertingosios savybės,
privaloma jas išsaugoti jų radimo vietoje (in
situ);
19.13.
atkastuose XVIII–XXI a. kapuose esančių griaučių, nesant
būtinybės, rekomenduojama neardyti, o juos užfiksavus vėl
užkasti;
19.14.
kai archeologinių tyrimų metu aptinkamas architektūrinis paveldas,
atliekami architektūriniai tyrimai;
19.15.
pabaigus tyrimus tirtos vietos užpilamos (galima mechanizuotai) ir
sutvarkomos, atstatant iki tol buvusį išorinį vaizdą (tirtas
pilkapių dalis, pylimus, kitokias išoriškai matomas archeologinio
paveldo objekto formas). Sutvarkyta tirto archeologinio paveldo
objekto vieta nufotografuojama. Informacija apie tirto objekto
sutvarkymą ir sutvarkytos vietos nuotraukos pateikiamos tyrimų
ataskaitoje;
19.16.
neužpilti ištirtų vietų leidžiama tik tada, kai iškart po
tyrimų jose numatomi atlikti tvarkybos,
statybos, kraštotvarkos
ar tvarkomieji paveldosaugos darbai. Tokiu atveju archeologinio
paveldo objekto tirtų vietų perdavimas toliau šiuos darbus
vykdysiančiam juridiniam ar fiziniam asmeniui įforminamas aktu,
kurį pasirašo šis asmuo ar jo atstovas bei tyrėjas. Atsiradus
kitokio pobūdžio būtinybei neužpilti tirtos vietos, tai
įforminama atskiru aktu, kurį pasirašo tyrėjas, objekto
valdytojas ir Departamento atitinkamo teritorinio padalinio atstovas.
Šiame punkte minimi aktai įforminami laikantis Dokumentų rengimo
taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m.
liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 (Žin., 2011, Nr. 88-4229),
reikalavimų, prie aktų pridedant neužpiltų archeologinių tyrimų
vietų fotofiksaciją ir situacijos planą. Aktų kopijos su priedais
įdedamos į archeologinių tyrimų ataskaitą.
20.
Specialieji žvalgomųjų archeologinių tyrimų metodikos
reikalavimai:
20.1.
siekiant aptikti naujus archeologinio paveldo objektus teritorijose,
apie kuriose esančius archeologinio paveldo objektus žinių nėra,
ištiriama ne mažesnė kaip 0,1% tiriamos teritorijos ploto dalis
(tiesiniuose iki 5 m pločio objektuose 1 šurfas kasamas ne rečiau
kaip kas 500 m);
20.2.
tiriant teritorijas esamų ar spėjamų archeologinių objektų
aplinkoje ir iki XX a. susiformavusių paviršinių vandens telkinių
ir pelkių pakrantėse (iki 200 m atstumu nuo kranto) ištiriama ne
mažesnė kaip 0,2% tiriamos teritorijos ploto dalis (tiesiniuose iki
5 m pločio objektuose 1 šurfas kasamas ne rečiau kaip kas 50 m);
20.3.
tikslinant žinomų archeologinių objektų teritorijas žvalgomieji
archeologiniai tyrimai atliekami tiek esamoje teritorijoje, tiek ir
už jos ribų; bendras ištirto ploto dydis turi būti ne mažesnis
kaip 1 % ploto, gaunamo:
20.3.1.
padauginus archeologinio paveldo objekto teritorijos perimetrą
metrais iš koeficiento 20 – jeigu tikslinamos teritorijos visos
ribos;
20.3.2.
padauginus tikslinamos teritorijos ribos atkarpos ilgį metrais iš
koeficiento 20 – jeigu tikslinama tik teritorijos ribos atkarpa;
20.4.
žvalgomųjų perkasų plotas gali būti 10–25 m2,
o plotis ne mažesnis kaip 2 m. Senųjų miestų (miestelių) vietose
ir jų priemiesčiuose, etnokultūriniuose kaimuose šurfų ir
žvalgomųjų perkasų plotis, ilgis ir gylis gali būti apriboti
esamų ar projektuojamų inžinerinių statinių pločiu, ilgiu ir jų
išsidėstymo gyliu;
20.5.
žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu aptikto nesuardyto
archeologinio sluoksnio ar kapų bendras ištirtas plotas neturi
viršyti 32 m2,
išskyrus šio Reglamento 20.1, 20.2, 20.3 punktuose numatytus
atvejus bei spėjamų senovės gyvenviečių bei nenustatyto
vertingųjų savybių pobūdžio vietas, kuriose leidžiama kasti
neribotą kiekį šurfų ar žvalgomųjų perkasų per judintą
gruntą iki ryškaus archeologinio sluoksnio. Jį aptikus, vienas
šurfas ar žvalgomoji perkasa ištiriami iki įžemio;
20.6.
šurfu aptikus kapą, turi būti ištiriamas visas kapas, o tolesni
žvalgomieji archeologiniai tyrimai vykdomi kasant žvalgomąsias
perkasas. Kapinėse (esamose ar buvusiose), kapinynuose, pilkapiuose,
piliakalniuose, įtvirtinimuose, senųjų šventviečių vietose
žvalgomuosius archeologinius tyrimus vykdyti šurfais draudžiama,
čia jie vykdomi tiriant žvalgomąsias perkasas.
21.
Specialieji detaliųjų archeologinių tyrimų metodikos
reikalavimai:
21.1.
pirmaisiais detaliųjų archeologinių tyrimų metais (jei tas pats
archeologinio paveldo objektas tiriamas daugiau kaip vienerius metus)
šio Reglamento 15.3.1 punkte nurodytu masteliu sudaromas tiriamos
vietos topografinis planas (atliekama topografinė nuotrauka
instrumentiniu būdu). Perkasos tiriamoje vietoje jungiamos viena
prie kitos, išskyrus šiame Reglamente numatytus atvejus. Išpjovas
būtina daryti, kai į tiriamą perkasą patenka daugiau kaip pusė
pastato, kapo, duobės ar kitokio uždaro archeologinio komplekso ir
jeigu ateityje nebus galimybių šį objektą tirti plačiau.
Draudžiama palikti neištirtas kontrolines juostas, nutraukti
tyrimus neiškasus iki įžemio, dalinai ištirti kapą, išskyrus
atskirus konkrečius atvejus, kai tai padaryti trukdo atkastos
buvusių ar esamų statinių dalys, į perkasą besiskverbiantis
vanduo, perkasų sienelių nuošliaužos, tyrimų metu aptikti
įvairūs inžineriniai statiniai, želdiniai, nepalankios
meteorologinės sąlygos ir kitos objektyvios priežastys;
21.2.
kapinynuose kasamų perkasų dydis negali būti mažesnis nei 10 m2,
senovės gyvenvietėse, piliakalnių aikštelėse ir šventvietėse
perkasos negali būti mažesnės nei 25 m2,
kituose archeologinio paveldo objektuose perkasų plotis negali būti
mažesnis kaip 2 m. Užstatytose senųjų miestų (miestelių)
vietose ir jų priemiesčiuose vietose ir kitų archeologinių
objektų teritorijose ir pastatų viduje mažesnį nei nurodyta
perkasų dydį gali sąlygoti esami statiniai, želdiniai. Mažesni
negu nurodytų minimalių perkasų dydžių archeologiniai objektai
ištiriami viena perkasa, esant reikalui padarant pjūvį;
21.3.
atskiras pilkapis ištiriamas visas su prie pagrindo esančiais
grioviais, duobėmis ir kitais išorėje matomais įrenginiais,
pradedant perkasos ribą ne arčiau kaip 1 m į išorę nuo jų
išorinio krašto. Tiriant greta (iki 10 m atstumu) esančius
pilkapius, ištiriamas ir plotas tarp jų.
22.
Specialieji archeologinių žvalgymų metodikos reikalavimai:
22.1.
archeologinių žvalgymų metu būtina aprašyti žvalgomos
teritorijos buvimo vietą, matmenis, būklę prieš archeologinių
žvalgymų pradžią, surinkti paviršiuje esančius archeologinius
radinius ir aprašyti jų radimo vietas, aprašyti vietinių
gyventojų turimus archeologinius radinius ir jų radimo vietas,
nuvalyti ir užfiksuoti atidengtus kultūrinio sluoksnio pjūvius,
nufotografuoti naujai surastus archeologinio paveldo objektus.
Atodangose pastebėtus kapus ir kitas nedidelės apimties
archeologines struktūras būtina ištirti. Archeologinių radinių
ir archeologinių struktūrų radimo vietos, fiksuoti kultūrinio
sluoksnio pjūviai koordinačių pagalba (nurodant koordinačių
sistemą) pažymimi bendrame žvalgytos teritorijos plane;
22.2.
archeologinių žvalgymų plotas esamų inžinerinių statinių ar
judinto grunto vietose neribojamas;
22.3.
archeologiniai žvalgymai gali būti atliekami žemės darbų
(kasimo, žemės paviršiaus dangų remonto, pakeitimo ir pan.)
vietose, kai gruntas judinamas iki 50 cm gylyje. Jeigu tokių
archeologinių žvalgymų metu aptinkamas archeologinis sluoksnis,
iki projektinio šių darbų gylio turi būti atliekami žvalgomieji
archeologiniai tyrimai arba detalieji archeologiniai tyrimai;
22.4.
archeologiniai žvalgymai gali būti atliekami vykdant rūsių ir
kitokių požeminių patalpų valymo darbus, kai pagal turimus
duomenis nekeičiami esami ar ankstesni kaip XIX a. grindų lygiai;
22.5.
archeologiniai žvalgymai gali būti atliekami statinių pamatų
atkasimo vietose. Jeigu tokių archeologinių žvalgymų metu
aptinkamas archeologinis sluoksnis, iki projektinio šių darbų
gylio turi būti atliekami žvalgomieji archeologiniai tyrimai arba
detalieji archeologiniai tyrimai;
22.6.
archeologiniai žvalgymai gali būti atliekami pavieniams stulpams
arba atramoms gręžiamose vietose.
23.
Specialieji povandeninių archeologinių tyrimų metodikos
reikalavimai:
23.1.
povandeniniai archeologiniai žvalgymai ir tyrimai vykdomi tik jiems
techniškai pasirengusių ekspedicijų pagal sausumoje vykdomų
archeologinių žvalgymų ir tyrimų metodiką bei specifinę
povandeninių archeologinių tyrimų metodiką, pasiruošus deramai
konservuoti iškeltus radinius. Šis Reglamentas nedetalizuoja gilios
jūros archeologinių tyrimų (vandenyse, gilesniuose nei 300 m),
kurie vykdomi distanciniu būdu, pasitelkiant įvairią techniką ir
betarpiškai tyrėjui nedalyvaujant;
23.2.
povandeniniai archeologiniai žvalgymai atliekami vizualiai,
atskiruose plotuose, naudojant įvairią techniką, galinčią
fiksuoti nuskendusius ir nuosėdų sluoksniu padengtus archeologinio
paveldo objektus ir kitus daiktus. Juos aptikus, nustatomos
koordinatės, atliekama matomų dalių foto-, video- ir žvalgant
naudojamų prietaisų teikiamos informacijos fiksacija;
23.3.
povandeniniai archeologiniai tyrimai vykdomi atskirais 1–16 m2
kvadratais, iš jų siurbiant gruntą ir jį perplaunant per
atitinkamus sietus. Iškart atliekama iškeltų daiktų fotofiksacija
ir archeologinių radinių konservavimas. Ištirtos vietos užpilamos
atvežtiniu gruntu.
VI.
ARCHEOLOGINIŲ TYRIMų ataskaitų IR PAŽYMŲ rengimo tvarka
24.
Už per vienerius kalendorinius metus atliktus archeologinius tyrimus
ir jam išduotus leidimus atlikti archeologinius tyrimus tyrėjas
atsiskaito, iki kitų metų birželio 1 d. pateikdamas Departamentui
atliktų archeologinių tyrimų ataskaitas (toliau – ataskaita) ir
kartu su jomis mokslinę informaciją apie archeologinių tyrimų
rezultatus leidiniui
„Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“. Už kiekvieną leidimą
atlikti archeologinius tyrimus atsiskaitoma atskira ataskaita ir
atskira moksline informacija. Už leidimus atlikti archeologinius
tyrimus, kurių galiojimo terminas išimties tvarka buvo pratęstas,
atsiskaitoma bendra tvarka.
25.
Tyrėjas, kuriam buvo išduotas leidimas atlikti archeologinius
tyrimus, yra archeologinių tyrimų vadovas ir ataskaitos autorius,
atsakingas už ataskaitos parengimą ir pateikimą. Kai pagal vieną
leidimą atlikti archeologinius tyrimus dirba tyrėjo, gavusio šį
leidimą, vadovaujama archeologų grupė, bendra ataskaita gali būti
sudaroma iš šios grupės archeologų parašytų atskaitos dalių.
26.
Tyrėjas ataskaitą parengia ne mažiau kaip dviem arba trimis (jeigu
archeologinių tyrimų metu rasti archeologiniai radiniai perduodami
į muziejų) egzemplioriais. Du įrištus ataskaitos egzempliorius
tyrėjas pateikia Departamentui, iš kurių vieną po ataskaitos
priėmimo Departamentas perduoda Lietuvos istorijos institutui.
Ataskaita Departamentui pateikiama su dviejų humanitarinių mokslų
srities daktarų (archeologų) teigiamomis recenzijomis. Ataskaitų
recenzijos rengiamos, atsižvelgiant į šiame Reglamente ataskaitoms
nustatytus reikalavimus. Ataskaitas gali recenzuoti ir Komisijos
nariai. Ginčus dėl ataskaitų recenzijų sprendžia Departamentas.
27.
Trečią
ataskaitos egzempliorių tyrėjas perduoda muziejui, kuriam,
vadovaudamasis Nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų metu rastų
archeologinių radinių perdavimo muziejams taisyklėmis,
patvirtintomis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m.
vasario 25 d. įsakymu Nr. ĮV-66, perdavė archeologinių tyrimų
metu rastus radinius.
28.
Jeigu
archeologiniai tyrimai nevykdyti, tyrėjas atsiskaito iki kitų metų
gegužės 31 d., grąžindamas nepanaudotą leidimą atlikti
archeologinius tyrimus Departamentui ir raštu nurodydamas
archeologinių tyrimų nevykdymo priežastis.
29.
Gavus raštišką
tyrėjo prašymą pratęsti ataskaitos pateikimo terminą dėl
didelės atliktų archeologinių tyrimų apimties, pritarus
Komisijai, atsakingo už leidimų atlikti archeologinius tyrimus
išdavimą Departamento valstybės tarnautojo sprendimu ataskaitos
pateikimo terminas gali būti pratęstas iki dvejų metų nuo leidimo
atlikti archeologinius tyrimus galiojimo pabaigos, prieš tai tyrėjui
pateikus Departamentui parengtą ataskaitos dalį. Atsakingas už
leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimą Departamento
valstybės tarnautojas priima sprendimą pratęsti arba nepratęsti
ataskaitos pateikimo terminą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo
tyrėjo prašymo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą tyrėjas
informuojamas raštu. Atsisakius pratęsti ataskaitos pateikimo
terminą, rašte nurodomi tokio sprendimo motyvai ir jo apskundimo
tvarka.
Tyrėjas,
kuriam ataskaitos pateikimo terminas pratęstas dėl didelės atliktų
archeologinių tyrimų apimties, darbo su archeologiniais radiniais
metu turi užtikrinti radinių išlikimą ir saugumą.
30.
Gavus raštišką
tyrėjo prašymą pratęsti ataskaitos pateikimo terminą dėl
archeologinių tyrimų metu aptikto didelio kiekio archeologinių
radinių, pritarus Komisijai, atsakingo už leidimų atlikti
archeologinius tyrimus išdavimą Departamento valstybės tarnautojo
sprendimu archeologinių radinių sąrašui (įskaitant jų
iliustracijas) parengti ataskaitos pateikimo terminas gali būti
pratęstas iki trejų metų nuo šio leidimo išdavimo datos.
Atsakingas už leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimą
Departamento valstybės tarnautojas priima sprendimą pratęsti arba
nepratęsti ataskaitos pateikimo terminą ne vėliau kaip per 10
darbo dienų nuo tyrėjo prašymo gavimo dienos. Apie priimtą
sprendimą tyrėjas informuojamas raštu. Atsisakius pratęsti
ataskaitos pateikimo terminą, rašte nurodomi tokio sprendimo
motyvai ir jo apskundimo tvarka.
Tyrėjas,
kuriam ataskaitos pateikimo terminas pratęstas dėl archeologinių
tyrimų metu aptikto didelio kiekio archeologinių radinių, darbo su
archeologiniais radiniais metu turi užtikrinti radinių išlikimą
ir saugumą.
31.
Jeigu tyrėjas ataskaitos neparengė dėl objektyvių priežasčių
(mirtis, liga, nebedirba ir pan.), atliktų archeologinių tyrimų
medžiagą turi surinkti juridinis asmuo, kuris pagal su
archeologinių tyrimų užsakovu sudarytą sutartį buvo atsakingas
už šių tyrimų atlikimą. Archeologinių tyrimų medžiagos
parengimą, atsižvelgdamas į Komisijos rekomendacijas, gali
organizuoti ir finansuoti Departamentas. Tokia medžiaga rengiama
laikantis šio Reglamento ataskaitoms nustatytų reikalavimų.
32.
Recenzuotas ataskaitas svarsto Komisija. Ataskaitos autorius bei
leidimą atlikti archeologinius tyrimus išdavęs valstybės
tarnautojas turi teisę dalyvauti svarstant ataskaitą ir pateikti
reikiamus paaiškinimus, pastabas bei pasiūlymus. Ataskaitos
trūkumai recenzijoje turi būti nurodomi raštu ir susieti su
konkrečiuose Reglamento punktuose nustatytais reikalavimais. Į
recenzento pastabas, nesusietas su šiame Reglamente nustatytais
reikalavimais, gali būti neatsižvelgiama.
33.
Jei ataskaita atitinka šio Reglamento reikalavimus, Komisija
rekomenduoja Departamentui ją priimti. Šiuo atveju atsakingas už
leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimą Departamento
valstybės tarnautojas, atsižvelgęs į Komisijos rekomendacijas,
ataskaitą priima. Jei ataskaita neatitinka šio Reglamento
reikalavimų, Komisija nerekomenduoja jos priimti. Šiuo atveju
atsakingas už leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimą
Departamento valstybės tarnautojas grąžina ataskaitą jos autoriui
trūkumams ištaisyti arba skiria papildomą ataskaitos recenzavimą.
Apie priimtą sprendimą tyrėjas per 5 darbo dienas nuo Komisijos
posėdžio dienos informuojamas raštu. Priėmus sprendimą grąžinti
ataskaitą jos autoriui trūkumams ištaisyti arba skirti papildomą
ataskaitos recenzavimą, nurodomi tokio sprendimo motyvai ir jo
apskundimo tvarka.
34.
Pataisytą ataskaitą tyrėjas pateikia Departamentui, kuris ją
perduoda pakartotinai svarstyti artimiausiame Komisijos posėdyje.
Pakartotiniame svarstyme Komisijai nustačius, kad ataskaita iš
esmės neatitinka Reglamento reikalavimų (nėra dalies teksto,
būtinų planų, brėžinių, iliustracijų), atsakingas už leidimų
atlikti archeologinius tyrimus išdavimą Departamento valstybės
tarnautojas gali priimti sprendimą grąžinti ataskaitą jos
autoriui trūkumams ištaisyti ir svarstyti ją Komisijos posėdyje
kitais metais. Šiuo atveju ataskaitos autorius einamaisiais metais
laikomas neatsiskaičiusiu už atliktus archeologinius tyrimus. Apie
priimtą sprendimą tyrėjas per 5 darbo dienas nuo Komisijos
posėdžio dienos informuojamas raštu. Priėmus sprendimą grąžinti
ataskaitą jos autoriui trūkumams ištaisyti ir svarstyti ją
Komisijos posėdyje kitais metais, nurodomi tokio sprendimo motyvai
ir jo apskundimo tvarka.
35.
Ataskaita susideda iš titulinio lapo, turinio, įvado, archeologinių
tyrimų objekte anksčiau atliktų archeologinių tyrimų apžvalgos
(jeigu archeologiniai tyrimai tęstiniai – tik pirmaisiais jų
metais), archeologinių tyrimų aprašymo, išvadų, archeologinių
radinių sąrašo ar inventorinių lentelių, analizių duomenų
sąrašo (jei tokios daromos), nuotraukų sąrašo, grafinės
medžiagos sąrašo, priedų sąrašo, analizių duomenų, nuotraukų,
grafinės medžiagos, būtinų priedų. Ataskaitos pabaigoje
pridedamos archeologinių tyrimų projekto, leidimo atlikti
archeologinius tyrimus, archeologinių radinių perdavimo akto
kopijos. Ataskaitos tituliniame lape nurodomas ataskaitos autoriaus
pilnas vardas ir pavardė, archeologinių tyrimų objekto
pavadinimas, unikalus kodas Kultūros vertybių registre, adresas,
archeologinių tyrimų pobūdis, archeologinių tyrimų metai ir
ataskaitos parengimo metai. Ataskaitos viršelyje ir tituliniame lape
ataskaitos pavadinimas turi būti vienodas. Vieną ataskaitą gali
sudaryti keli tomai, jų skaičių nustato ataskaitos autorius.
36.
Ataskaitos įvade nurodomas archeologinių tyrimų objekto
pavadinimas ir adresas, Kultūros vertybių registro kodas (jeigu
objektas yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą),
archeologinių tyrimų užsakovas, aplinkybės, dėl kurių buvo
inicijuoti tyrimai, tyrėjas, ekspedicijos sudėtis (jei
organizuojama ekspedicija), archeologinių tyrimų data, tikslas,
pasirinkto archeologinių tyrimų pobūdžio ir metodikos
pagrindimas, archeologinių tyrimų objekto bendras išorės
aprašymas (jeigu archeologiniai tyrimai tęstiniai – tik
pirmaisiais jų metais kaip naujai surastiems ir neaprašytiems
archeologiniams objektams), taip pat, kas rašė atskiras ataskaitos
dalis, braižė, piešė, fotografavo, atliko analizes, konservavo ir
restauravo archeologinius radinius.
37.
Archeologinių tyrimų objekte anksčiau atliktų archeologinių
tyrimų apžvalgoje nurodoma, kas ir kada šį archeologinio paveldo
objektą tyrė anksčiau, šių tyrimų rezultatai, kur saugomi
ankstesnių archeologinių tyrimų radiniai, pateikiamos nuorodos į
ataskaitas (nurodant signatūras) ir pagrindines publikacijas. Prie
apžvalgos pateikiamas anksčiau tirtų vietų planas. Jei anksčiau
vykdytų archeologinių tyrimų vietos nėra tiksliai užfiksuotos,
jų apytikrės vietos gali būti pažymėtos punktyru. Jeigu
tęstiniai to paties archeologinio paveldo objekto tyrimai vykdomi
antrus ir daugiau metų, apžvelgiant ankstesnius archeologinius
tyrimus pakanka nurodyti jų ataskaitas ir pagrindines publikacijas.
Apie archeologinių tyrimų objektą esant istoriniams,
ikonografiniams, kartografiniams duomenims, žodinei tradicijai,
nurodomi reikšmingiausi šaltiniai.
38.
Senųjų miestų vietų su priemiesčiais teritorijose vykdytų
archeologinių tyrimų ataskaitose anksčiau atliktų archeologinių
tyrimų apžvalgoje pateikiami ankstesnių archeologinių tyrimų
duomenys tirtame sklype (posesijoje) (kas, kada tyrė, kur saugomos
ataskaitos, kokios pagrindinės publikacijos, kokie ankstesnių
tyrimų rezultatai), o jeigu jų nėra, besiribojančiuose sklypuose
(posesijose) arba kvartale.
39.
Archeologiniai tyrimai ataskaitoje aprašomi jų eilės tvarka pagal
šurfus, perkasas, gylius (kultūrinio sluoksnio horizontus),
kvadratus, pradedant nuo šurfo ar perkasos paviršiaus aprašymo
(augalija, statiniai, suardymai, nuolydis ir pan.).
40.
Šurfai, perkasos suskirstomi į tyrėjo pasirinkto dydžio
numeruotus kvadratus. Nurodoma šurfų, perkasų orientacija pasaulio
šalių atžvilgiu, dydis, atstumas nuo ryškių išorinių
orientyrų, kvadratų dydis ir numeracija. Šurfų, perkasų ir
archeologinių struktūrų numeracijos tęstinės.
41.
Aprašant statinių liekanas, nurodomi jų bendri (jeigu įmanoma
nustatyti) ir išlikusių fragmentų matmenys.
42.
Aprašomas duobių, židinių, stulpaviečių skersmuo, gylis,
užpildymas, pjūvio forma vertikaliai ir horizontaliai.
43.
Aprašant kapus, nurodomas jų duobės išryškėjimo gylis, duobės
forma, dydis, palaikų tipas (griautinis, degintinis), palaikų
skaičius kape, apibūdinama griautinių palaikų būklė, išlikęs
ilgis, išilginės skeleto ašies orientacija, kapo gylis nuo žemės
ir įžemio paviršių, absoliutus gylis, griaučių padėtis, ilgis,
rankų ir kojų padėtis, karsto rūšis (lentinis, skobtinis) ir
matmenys (jeigu išlikusios jo liekanos), įkapių išsidėstymas,
pateikiamos pastabos dėl kapo datavimo. Aprašant degintinį kapą,
nurodomas jo storis.
Ataskaitoje
pateikiami atliktų antropologinių tyrimų duomenys.
44.
Aprašant pilkapių archeologinius tyrimus, nurodoma sampilo
struktūra bei pagrindas, degėsių, akmenų, duobių, griovių, kapų
vieta, gylis ir matmenys (esant daug akmenų, nurodomi minimalūs ir
maksimalūs bei vyraujantys jų dydžiai), atskirų radinių vieta ir
gylis, aprašomi užfiksuoti sampilo bei griovių pjūviai.
45.
Aprašant pylimus, nurodomas jų aukštis ir plotis ties pagrindu,
grunto, iš kurio supilti pylimai, rūšis, medinių ir kitokių
įtvirtinimų vietos, aprašomi užfiksuoti pylimų pjūviai.
46.
Aprašant uždarus archeologinius kompleksus, nurodomas juos
sudarančių radinių išsidėstymas vienas kito atžvilgiu,
orientacija.
47.
Aprašant statinius ir jų liekanas, nurodoma, su kokiu kultūrinio
sluoksnio horizontu (pirminio reljefo, statybos, remonto, nugriovimo
ir pan.) jos susijusios, aprašomos statybinės medžiagos, aptiktų
statybinių medžiagų (rąstų, lentų), sumūrytų plytų (akmenų)
dydžiai, skiedinio charakteristika, mūrijimo technika, tinkavimo
žymės, griuvenų storis, sudėtis, pridedami atliktų
architektūrinių tyrimų duomenys.
48.
Aprašant pjūvius, nurodoma kultūrinių sluoksnių ar jų horizontų
eilės seka, storis, sandara, įžemio gylis bei rūšis.
49.
Ataskaitos išvadose nurodomas bendras ištirtas plotas kvadratiniais
metrais, kultūrinio sluoksnio storis (pilkapių, kapų skaičius),
tirtos vietos (ištirtų kapų, statinių ir kitokių archeologinių
struktūrų liekanų, radinių) chronologija. Išvadose taip pat
nurodoma, kur saugomi archeologinių tyrimų metu surasti radiniai,
grafinės medžiagos originalai ir fotonegatyvai (jeigu fotografuota
fotojuostoje), paimta analizėms medžiaga. Taip pat nurodoma, kur
saugoma ataskaitoje nepanaudota tyrimų fiksacijos medžiaga.
50.
Ataskaitos radinių sąraše pagal radimo vietą (šurfą, perkasą,
uždarą archeologinį kompleksą, kvadratą, gylį) atskirai
aprašomas (galima ir lentelėse) kiekvienas ypatusis archeologinis
radinys, nurodant daikto pavadinimą, pagrindinius matmenis
milimetrais (išskyrus didesnius kaip vieno metro radinius, kurių
matmenys nurodomi centimetrais). Visų ypačiųjų archeologinių
radinių sąrašo numeracija ištisinė ir tęstinė. Masinė
medžiaga aprašoma lentelėse, pažymint tuos pačius duomenis, kaip
ir ypatiesiams archeologiniams radiniams. Darant masinės medžiagos,
kuri nebus perduota į muziejų, atranką, ataskaitoje nurodomi jos
atrankos kriterijai, atrinktos masinės medžiagos bendra
charakteristika, o ataskaitoje esančiame archeologinių tyrimų
vietų situacijos plane pažymima vieta, kur užkasta atrinkta masinė
medžiaga. Degintiniai kaulai, masinė medžiaga ir gamybos atliekos
gali būti sveriami, nurodant bendrą jų kiekį svorio matais.
51.
Grafinėje medžiagoje pateikiamas tyrimų objekto situacijos planas,
kiti brėžiniai ir piešiniai. Situacijos plano kartografiniu
pagrindu naudojami ne smulkesni kaip 1:10000 ortofotografiniai
žemėlapiai, įrašyti į Lietuvos Respublikos teritorijos oficialių
žemėlapių ir duomenų bazių sąrašą, patvirtintą Nacionalinės
žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m.
vasario 14 d. įsakymu Nr. 1P-42 (Žin., 2005, Nr. 24-793;
2009, Nr. 9-349),
kuriuose pažymimos šurfų ir perkasų vietos (tarp jų ir
ankstesnių tyrimų, jei išlikusi medžiaga leidžia tai padaryti)
bei pateikiamos tokių vietų koordinatės 1994 m. Lietuvos
koordinačių sistemoje (LKS) arba WGS-84 (šurfams ir perkasoms,
kurių viena kraštinė ne didesnė nei 3 m, pateikiamos centro
koordinatės). Šurfų ir perkasų vietų koordinatės nustatomos
globalios palydovinės navigacijos sistemos ar kitų geodezinių
prietaisų pagalba ne didesne kaip 1 m paklaida. Daugiasluoksnėse
gyvenvietėse, pylimuose ar kituose archeologinio paveldo objektuose
atskiras planas braižomas kiekvienam kultūriniam sluoksniui ar jo
horizontui, išskyrus kultūrinius sluoksnius ar jų horizontus,
neturinčius archeologinių struktūrų, aptiktų vertingų statinių
ar jų liekanų, ypačiųjų archeologinių radinių arba su
pavieniais radiniais, masine medžiaga. Planuose žymimi uždari
archeologiniai kompleksai, kapai, ypačiųjų archeologinių radinių
radimo vietos, archeologinės struktūros, aptikti vertingi statiniai
ar jų liekanos, fiksuotų pjūvių vietos. Jeigu atlikti aptiktų
statinių ar jų liekanų architektūriniai tyrimai, gali būti
pridėti šių tyrimų architektūriniai brėžiniai.
52.
Brėžiniuose pateikiami perkasų ir šurfų sienelių pjūviai
(išskyrus šurfus ir perkasas be kultūrinio sluoksnio) ir kiti
tyrėjo manymu reikalingi pjūviai. Privaloma pateikti degintinio
kapo pjūvį.
53.
Archeologinių tyrimų vietose neradus archeologinio sluoksnio,
tirtas vietas būtina pažymėti situacijos plane, sudarytame pagal
šio reglamento 51 p. pateiktus reikalavimus, tyrimų aprašyme
nurodant žemės sluoksnių susiklostymą ir charakteristiką, įžemio
rūšį bei jo slūgsojimo gylį. Tokiais atvejais užtenka šurfų
ar perkasų būdingų sienelių fotofiksacijos.
54.
Pateikiamos visų ypačiųjų archeologinių radinių nuotraukos arba
piešiniai, charakteringos masinės medžiagos pavyzdžių nuotraukos
arba piešiniai. Sveiki ar atkurti beveik sveiki archeologinių
tyrimų metu rasti ypatieji archeologiniai radiniai fotografuojami
arba piešiami visi.
55.
Jeigu archeologiniai radiniai archeologinių tyrimų metu atiduodami
konservuoti, į ataskaitą įdedamos jų nuotraukos arba piešiniai
iki konservavimo.
56.
Visa grafinė medžiaga ataskaitoje pateikiama su linijiniu masteliu.
Grafinės medžiagos sutartiniai ženklai ataskaitoje turi būti
vienodi ir paaiškinti.
57.
Ataskaitose nuotraukos pateikiamos su aiškiai matomu linijiniu
masteliu (fotografavimo metu naudojant mastelinę liniuotę).
Nuotraukose užfiksuojamas bendras archeologinių tyrimų objekto
vaizdas prieš šių tyrimų pradžią, bendras vykdomų
archeologinių tyrimų vaizdas, atidengti kultūriniai sluoksniai,
archeologinės struktūros, vertingi statiniai ar jų liekanos,
kapai, pjūviai, uždari archeologiniai kompleksai, radiniai in
situ, archeologinių
tyrimų metu arba po jų negrįžtamai sunykę archeologinio paveldo
objektai, bendras archeologinių tyrimų objekto vaizdas po šių
tyrimų. Ataskaitose pateikiamos kokybiškai atspausdintos spalvotos
fotonuotraukos arba jų spalvotos kopijos. Nespalvotos fotonuotraukos
gali būti pateikiamos, jeigu jos yra specifinės paskirties arba
archyvinės. Visos ataskaitoje pateikiamos fotonuotraukos turi būti
su metrikomis, kuriose nurodoma, kas, kur ir iš kurios pusės
fotografuota.
58.
Atliktų archeologinių žvalgymų ataskaitose pateikiami apie
žvalgytą archeologinio paveldo objektą surinkti duomenys, tarp jų
šurfavimo bei atodangų valymo bei fiksavimo duomenys (aprašomi
kaip pjūviai). Jeigu archeologinio paveldo objektas žinomas,
nurodomi šaltiniai ir literatūra, kur jis minimas (jeigu jų daug –
nurodomi informatyviausi, pagrindiniai). Atradus anksčiau nežinomus
archeologinio paveldo objektus, juos būtina pažymėti situacijos
plane, nurodyti jų koordinates bei šių koordinačių sistemą,
aprašyti dabartinę išvaizdą, virš žemės matomas dalis,
matmenis, suardymus, chronologiją, rekomenduojamas kultūros paveldo
apsaugos priemones.
59.
Atsiskaitant už žvalgomuosius archeologinius tyrimus senųjų
miestų (miestelių) vietose ir jų priemiesčiuose ataskaitoje
privalomas bendras teritorijos su vykdytais žvalgomaisiais
archeologiniais tyrimais situacijos planas (gali būti nubraižytas
ant numatomų atlikti tvarkybos, statybos darbų projekto pagrindo)
ir bendra žvalgytų vietų fotonuotrauka.
60.
Būtinuose ataskaitos prieduose įdedama leidimo atlikti
archeologinius tyrimus ir archeologinių tyrimų projekto kopija,
radinių perdavimo akto arba kito radinių perdavimą muziejui
patvirtinančio dokumento kopija, archeologinių tyrimų pažymos
(toliau – Pažyma), jeigu tokia buvo parengta, kopija, kompiuterinė
laikmena su ataskaitoje pateiktų fotonuotraukų (išskyrus
archyvines) skaitmeninėmis versijomis „Joint Photographic Experts
Group“ (JPEG, ISO/IEC 10918, ITU-T T.81, ITU-T T.83, ITU-T T.84,
ITU-T T.86), „Tagged Image File“ (TIFF 6.0) arba „Raw File“
(RAW, ISO 12234-2) formatu, ataskaitos tekstu – „Rich Text“
(RTF, ne aukštesne kaip 1.8 versija) arba „Portable Document“
(PDF, ne aukštesne kaip 1.5 versija) formatu, ataskaitos brėžiniais
– „Portable Document“ (PDF, ne aukštesne kaip 1.5 versija) ar
„Tagged Image File“ (TIFF 6.0) formatu. Pateikiant kitų
skaitmeninių formatų dokumentus, nurodomas jų formatas.
61.
Pažymas rengia ir pasirašo tyrėjas, kuriam buvo išduotas leidimas
atlikti archeologinius tyrimus (tyrimų vadovas), kai atliktų
archeologinių tyrimų išvados reikalingos paveldosaugos sprendimams
priimti, projektavimo ar planavimo sąlygoms išduoti, kultūros
paveldo tvarkybos ar tvarkomųjų statybos, kraštotvarkos darbų
projektams rengti, o ataskaitos dar neparengtos. Jeigu pagal su
archeologinių tyrimų užsakovu sudarytą sutartį už archeologinių
tyrimų atlikimą atsakingas juridinis asmuo, archeologinių tyrimų
pažymą kartu su tyrėju turi pasirašyti ir šio juridinio asmens
vadovas arba jo įgaliotas asmuo.
62.
Pažymose nurodomas archeologinių tyrimų objekto pavadinimas,
unikalus kodas Kultūros vertybių registre, tyrimų vadovo vardas,
pavardė, leidimo atlikti archeologinius tyrimus data ir numeris,
šurfų ar perkasų skaičius, bendras ištirtas plotas,
archeologinių tyrimų apžvalga (jei archeologiniai tyrimai bus
tęsiami), archeologinių tyrimų rezultatai ir išvados, pasiūlymai
dėl tirtam objektui taikytinų kultūros paveldo apsaugos
reikalavimų. Prie Pažymos pridedamas situacijos planas su
pažymėtomis atliktų archeologinių tyrimų vietomis.
63.
Pažymos pateikiamos Departamentui arba jo teritoriniam padaliniui
bei archeologinių tyrimų užsakovui. Pažymas Departamentas (jo
teritorinis padalinys) gali naudoti kaip pagrindą, paveldosaugos
sprendimams priimti, projektavimo ar planavimo sąlygoms išduoti,
kultūros paveldo tvarkybos ar tvarkomųjų statybos, kraštotvarkos
darbų projektams rengti. Departamentui (jo teritoriniam padaliniui)
pateikiami tik šių Pažymų originalai.
64.
Kilus abejonėms dėl Pažymų turinio, Departamentas (jo teritorinis
padalinys) gali kreiptis į Komisiją dėl Pažymų įvertinimo.
Pažymas Komisija gali svarstyti ir savo iniciatyva. Komisija,
nustačiusi, kad archeologiniai tyrimai yra nepakankamos apimties
arba buvo atlikti, pažeidžiant šio Reglamento reikalavimus ar
leidime atlikti archeologinius tyrimus nustatytus papildomus
paveldosaugos reikalavimus, šias Pažymas gali pripažinti
netinkamomis. Apie tai Komisija motyvuotu raštu informuoja
Departamentą (jo teritorinį padalinį) ir Pažymą parengusį
tyrėją. Tokiu atveju, Departamentas (jo teritorinis padalinys) šių
Pažymų negali naudoti kaip pagrindo paveldosaugos sprendimams
priimti, projektavimo ar planavimo sąlygoms išduoti, kultūros
paveldo tvarkybos ar tvarkomųjų statybos, kraštotvarkos darbų
projektams rengti bei gali pareikalauti atlikti papildomus
archeologinius tyrimus.
65.
Leidiniui „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ parengtoje
informacijoje nurodomas tyrėjas, archeologinių tyrimų vietos
pavadinimas ir adresas, unikalus kodas Kultūros vertybių registre,
bendras ištirtas plotas, aptiktų pagrindinių archeologinių
struktūrų, radinių ir kultūrinio sluoksnio charakteristika ir
datavimas, pateikiama bent viena kokybiška tyrimus
charakterizuojanti iliustracija, 10% teksto apimties santrauka
vertimui į anglų kalbą. Tirtose vietose neradus archeologinio
vertingųjų savybių pobūdžio savybių, duomenys pateikiami
lentelėje, kurioje nurodomas tyrėjas, archeologinių tyrimų vietos
pavadinimas ir adresas, bendras ištirtas plotas, šių tyrimų
išvada. Komisija gali grąžinti tyrėjui jo pateiktą mokslinę
informaciją pataisyti ar papildyti. Reikalavimai rengiamai mokslinei
informacijai skelbiami leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai
Lietuvoje“ bei Departamento interneto tinklalapyje.
66.
Užbaigti povandeninio archeologinio paveldo tyrimų darbai
įforminami atsižvelgiant į Povandeninio kultūros paveldo apsaugos
konvencijos priede pateiktas taisykles.
67.
Tyrėjai gali parengti ir išsamesnes ataskaitas, mokslines
informacijas bei Pažymas, negu nustatyta šiame Reglamente.
VII.
ARCHEOLOGINIO PAVELDO AVARIJOS GRĖSMĖS PAŠALINIMAS
68.
Archeologinio paveldo avarijos grėsmės pašalinimo tikslas –
panaikinti priežastis,
galinčias sukelti staigią archeologinio paveldo objekto griūtį ar
kitokį praradimą, minimaliai keičiant vertingąsias savybes.
69.
Avarijos grėsmės pašalinimo darbai turi būti atliekami visuose
avarinės būklės archeologinio paveldo objektuose, kuriuose per
artimiausius 5 metus nenumatoma atlikti kitų tvarkybos darbų
(nepakanka lėšų, gamybinių pajėgumų ir pan.), atsižvelgiant į
archeologinio paveldo objektų reikšmingumą ir būklės blogėjimo
spartą.
70.
Archeologinio paveldo objektų avarijos grėsmei pašalinti būtini
tvarkybos darbai atliekami remiantis archeologinių, statybinių ir
kitų tyrimų duomenimis.
71.
Avarijos grėsmės pašalinimo darbų metu šiuolaikinėmis
priemonėmis sustiprinamos archeologinio paveldo objektų dalys ir
elementai bei sudaromos laikinos sąlygos, nekeliančios pavojaus
žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai.
72.
Archeologinio paveldo avarijos grėsmės pašalinimo pagrindinės
specialiosios technologijos yra šios:
72.1.
archeologiniai tyrimai;
72.2.
šlaitų tvirtinimas išorinėmis mechaninėmis ir biologinėmis
priemonėmis – konstrukcinių terasų, atraminių sienučių,
tvorelių, pynučių, prizmių, polinių užtvarų, ekranų
įrengimas;
72.3.
papildomų apkrovų šlaituose ir jų viršutinėse dalyse
pašalinimas – statinių nugriovimas, stambių riedulių,
atplyšusio grunto pašalinimas;
72.4.
griūvančių šlaitų planiravimas – lėkštinimas, terasavimas,
viršutinės dalies (skardžio) nukasimas (taikomas tik tuomet, kai
ištirtas archeologinis sluoksnis);
72.5.
žmonių apsaugos priemonių įrengimas – griūvančių šlaitų,
karjerų, duobių, griovų aptvėrimas, laikinų lieptų virš jų
įrengimas;
72.6.
vandenį nuleidžiančių priemonių įrengimas – kanalų, griovių
kasimas ir jų sutvirtinimas;
72.7.
vandens imtuvų panaudojimas ir įrengimas – upių, upelių, ežerų,
gilesnių, laidžių vandeniui uolienų sluoksnių panaudojimas,
nukreipiant vandens srautus į natūralius imtuvus, tvenkinių ir
kūdrų kasimas;
72.8.
vandens režimą reguliuojančių pagalbinių priemonių –
greitviečių, slenksčių, šliuzų, siurblinių, filtrų, šulinių,
pralaidų, brastų, akvedukų, diukerių – įrengimas;
72.9.
vandens telkinių vagų, ištakų ir protakų išvalymas nuo dumblo,
šiukšlių ir vandens augalų;
72.10.
tekančio vandens telkinių (upių, upelių, kanalų, griovių) vagų
ir krantų tvirtinimo priemonių įrengimas – pustvankių (bunų),
dambų, užtūrų, užuolaidinių (špuntinių) sienelių, atraminių
konstrukcijų pastatymas;
72.11.
stovinčio vandens telkinių (ežerų, tvenkinių, kūdrų) krantų
tvirtinimo priemonių įrengimas – betono ir gelžbetonio plokščių
montavimas krantuose;
72.12.
inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai;
72.13.
kitos technologijos.
73.
Archeologinio paveldo objektuose, vietovėse esančių statinių
akmens mūro ir natūralaus akmens, plytų mūro remonto darbų
specialiųjų technologijų, užtikrinančių autentiškumo
išsaugojimą, reikalavimai nustatyti Paveldo tvarkybos reglamente
PTR 2.02.03:2007 „Akmens mūro ir natūralaus akmens, plytų mūro
tvarkyba“, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-330 (Žin., 2007, Nr.
70-2783),
bei kituose normatyviniuose dokumentuose, reglamentuojančiuose
tvarkybos darbus.
74.
Avarijos grėsmės pašalinimo darbų metu gali būti pašalinamos
archeologinio paveldo objektų avarinės būklės dalys ir elementai,
gresiantys žmonių gyvybei ir sveikatai, kurių techniškai
sutvarkyti neįmanoma arba kuriems gresia sunykimas dėl gamtinės
erozijos, žemės judinimo darbų ar nepalankių socialinių
ekonominių sąlygų.
75.
Avarijos grėsmės pašalinimo darbų metu šalinant archeologinio
paveldo objektų dalis ir elementus būtina laikytis šių
reikalavimų:
75.1.
minimalizuoti šalinamų archeologinio paveldo objektų dalių ir
elementų kiekį;
75.2.
atlikti šalinamų dalių ir elementų tyrimo, fiksavimo darbus;
75.3.
vertingas dalis ir elementus išardyti taip, kad kuo didesnę jų
dalį būtų galima atkurti anastiliozės būdu pagal nustatyta
tvarka parengtą ir suderintą restauravimo darbų projektą;
75.4.
nevertingas dalis ir elementus pašalinti
tik tais atvejais,
kai jie yra arba gali būti avarijų priežastimi. Negalima šalinti
nevertingų dalių ir elementų, kurie lemia išlikusios autentiškų
archeologinio paveldo objekto dalių ar elementų konstrukcijos
stabilumą.
VIII.
ARCHEOLOGINIO PAVELDO REMONTAS
76.
Archeologinio paveldo objektuose taikomas tik tvarkybos darbais
sukurtų naujų konstrukcijų defektų remontas. Remonto metu
susidėvėjusios ar suirusios konstrukcijų dalys ir elementai
pakeičiami naujais arba tvirtinami šiuolaikinėmis priemonėmis.
Pakeičiant dalis ir elementus naujais, nekeičiama jų buvusioji
padėtis, forma ir tipas. Remonto darbais iš esmės nekeičiamas
istoriškai susiklostęs ir išlikęs archeologinio paveldo objektų
pavidalas.
77.
Tvarkybos darbais sukurtų naujų konstrukcijų remonto pagrindinės
technologijos yra šios:
77.1.
bendras žemės paviršiaus išlyginimas, planiravimas perstumdant
gruntą, papildomo grunto atvežimas ir paskleidimas, grunto
pertekliaus išvežimas, grunto tankinimas;
77.2.
susidėvėjusių laiptų konstrukcijų, kelių, takų, aikščių
profilių keitimas, nekeičiant trasų, bendras dangos išlyginimas,
iškasų ir pylimų įrengimas;
77.3.
susisiekimo įrangos eksploatacinių savybių pagerinimas –
kelkraščių išlyginimas ir tvirtinimas, dangos stiprinimas,
kelkraščio griovių, pralaidų, bordiūrų, šaligatvių,
apšvietimo įrangos remontas;
77.4.
vandens režimą valdančių priemonių – įvairių drenažo
sistemų, kolektorių, rinktuvų, greitviečių, slenksčių, šliuzų,
siurblinių, filtrų, akvedukų, diukerių remontas.
78.
Archeologinio paveldo objektuose, vietovėse esančių statinių
akmens mūro ir natūralaus akmens, plytų mūro remonto darbų
specialiųjų technologijų, užtikrinančių autentiškumo
išsaugojimą, reikalavimai nustatyti Paveldo tvarkybos reglamente
PTR 2.02.03:2007 „Akmens mūro ir natūralaus akmens, plytų mūro
tvarkyba“, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-330, bei kituose
normatyviniuose dokumentuose, reglamentuojančiuose tvarkybos darbus.
79.
Remonto darbų metu negali būti pažeidžiami arba naikinami šie
archeologinio paveldo objektų autentiškumo požymiai – panaudotos
medžiagos ir atlikimo technologijos.
80.
Remontuojant būtina taikyti tokias naujas medžiagas ir formas,
kurios derėtų su archeologinio paveldo objektų autentiškomis
dalimis ir elementais ir kartu skirtųsi nuo jų.
81.
Pagal darbų apimtį skiriamos šios palaikomojo remonto rūšys:
81.1.
atrankinis remontas – jo metu remonto technologijos taikomos
atskirose archeologinio paveldo objektų dalyse ir pavieniuose
elementuose;
81.2.
kompleksinis remontas – jo metu remonto technologijų kompleksas
taikomas visame archeologinio paveldo objekte.
82.
Visi palaikomojo remonto darbai turi būti atliekami remiantis
fiksavimo ir tyrimų duomenimis.
83.
Archeologiniai tyrimai prieš remonto darbų pradžią turi būti
atliekami, jeigu remonto darbai gali pažeisti archeologinio paveldo
objekto vertingąsias savybes. Archeologiniai tyrimai taip pat
atliekami, jeigu remonto metu aptinkama archeologinių radinių ar
kitų archeologinio paveldo objekto vertingųjų savybių.
84.
Archeologinio paveldo objektų teritorijoje esančių nevertingų
intarpų remontas neturi pabloginti archeologinio paveldo objektų
būklės. Nevertingų intarpų remontas atliekamas vykdant
tvarkomuosius statybos darbus pagal statybos techniniuose
reglamentuose nustatytus reikalavimus.
IX.
ARCHEOLOGINIO PAVELDO KONSERVAVIMAS
85.
Archeologinio paveldo konservavimo tikslas – sustabdyti
archeologinio paveldo objektų vertingąsias savybes naikinančių ar
žalojančių išorinių ir vidinių veiksnių poveikį ir
sutvirtinti autentiškumo požymius.
86.
Archeologinio paveldo objekto konservavimo darbai vykdomi derinant
juos su tyrimo ir/arba avarijos grėsmės pašalinimo darbais.
87.
Konservavimo darbų metu archeologinio paveldo objekto vertingųjų
savybių turinčios dalys ar elementai sustiprinami specialiomis
medžiagomis ir konstrukcijomis, apsaugomi nuo tolesnio irimo ir
sudaromos tinkamos sąlygos jų ilgalaikiam egzistavimui ir
eksponavimui.
88.
Visi konservavimo darbų metu įrengiami nauji elementai turi derėti
prie archeologinio paveldo objektų ir aiškiai skirtis nuo jų.
89.
Konservavimo darbais nekeičiamas istoriškai susiklostęs ir išlikęs
archeologinio paveldo objekto pavidalas, nepriklausomai nuo išlikusių
sudėtinių dalių, elementų ir naujų intarpų vertės, taip pat
nekeičiama išlikusi sudėtis ir apimtis.
90.
Archeologinio paveldo objekto konservavimo darbai turi būti
atliekami:
90.1.
kai archeologinio paveldo objektai ir jų dalys yra blogos ir
avarinės fizinės būklės;
90.2.
kai archeologinio paveldo objektų ir jų dalių fizinė būklė
pablogėja dėl ardančių veiksnių poveikio.
91.
Visi konservavimo darbai turi būti atliekami remiantis taikomųjų
mokslinių tyrimų duomenimis.
92.
Archeologinio paveldo konservavimo pagrindinės specialiosios
technologijos yra šios:
92.1.
žemės (paviršiaus, šlaitų, geologinės sandaros elementų):
92.1.1.
archeologiniai tyrimai;
92.1.2.
archeologinių tyrimų metu surastų radinių konservavimas;
92.1.3.
inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai;
92.1.4.
vandens režimą reguliuojančių priemonių – sluoksninio,
vamzdinio, „Role“, vertikaliojo, žiedinio horizontaliojo,
mišriojo, fašinų, statybinio drenažų įrengimas;
92.1.5.
vandenį nuleidžiančių priemonių – kolektorių, drenažo
rinktuvų įrengimas;
92.1.6.
apsaugos priemonių nuo mechaninės erozijos – takų, laiptų,
tiltų įrengimas;
92.1.7.
apsaugos nuo vandens srautų priemonių – gaudomųjų drenų,
pralaidų įrengimas, skrodų ir griovų dugnų stiprinimas
natūraliomis medžiagomis (gargždu, žvyru, akmenų grindiniu,
velėna);
92.1.8.
vandens režimą valdančių pagalbinių priemonių – greitviečių,
slenksčių, šliuzų, siurblinių, filtrų, šulinių, brastų,
akvedukų, diukerių įrengimas;
92.1.9.
vandens nuotėkio reguliavimo priemonių – apsauginių griovių,
pylimų – įrengimas, maitinimo baseino teritorijos planiravimas ir
nuolydžių keitimas;
92.1.10.
mechaninių tvirtinimo priemonių – kuolų, polių, inkarų ir jų
eilių, kontraforsų įrengimas šlaitų gruntuose;
92.1.11.
paviršinės erozijos židinių panaikinimas – kelių, takų,
įgriuvų, duobių, žvėrių urvų, perkasų, bulviarūsių ir
kitokių kasinių užpylimas;
92.1.12.
teritorijos sanitarinės būklės gerinimas – mechanizuotas
šiukšlynų, sąvartynų pašalinimas, srutų duobių, kompostų ir
kitokių organinių atliekų sankaupų panaikinimas;
92.2.
želdinių (sumedėjusių ir žolinių augalų):
92.2.1.
sausuolių, vėjavartų, vėjalaužų, sniegolaužų pašalinimas,
kai šalinamos augalų požeminės dalys;
92.2.2.
sanitariniai kirtimai – nuvirtusių ir virstančių medžių bei
krūmų pašalinimas, mechaniškai ir biologiškai pažeistų medžių
kirtimas;
92.2.3.
žolinės dangos pagerinimas – esamos velėnos defektų taisymas
(negyvybingų ir pažeistų plotų išpjovimas, raukšlių
ištiesinimas, plyšių užtaisymas, prikalimas kuoliukais),
eroduojančių plotų velėnavimas, papildomas įsėjimas žolių
mišiniais);
92.2.4.
žolinės dangos augimo sąlygų sudarymas – brandžių medžių
genėjimas ir atrankinis ugdomasis retinimas, vandens režimą
reguliuojančių priemonių įrengimas, dirvožemio sluoksnio
papildymas, tręšimas, augalų kenkėjų naikinimas;
92.2.5.
apželdintų plotų sanitarinės būklės gerinimas;
92.3.
vandens telkinių:
92.3.1.
eroduojančių krantų stiprinimas natūraliomis medžiagomis –
grindimas akmenimis, užpylimas gargždu, žvyru, velėnavimas,
atraminių tvorelių ir bunų įrengimas;
92.3.2.
dugno, vagos ir krantų valymas nuo dumblo, šiukšlių ir vandens
augalų;
92.3.3.
krantų ir pakrančių sanitarinės būklės gerinimas.
93.
Archeologinio paveldo objektuose, vietovėse esančių statinių
akmens mūro ir natūralaus akmens, plytų mūro remonto darbų
specialiųjų technologijų, užtikrinančių autentiškumo
išsaugojimą, reikalavimai nustatyti Paveldo tvarkybos reglamente
PTR 2.02.03:2007 „Akmens mūro ir natūralaus akmens, plytų mūro
tvarkyba“, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-330, bei kituose
normatyviniuose dokumentuose, reglamentuojančiuose tvarkybos darbus.
94.
Pagal autentiškumo požymių išsaugojimo pobūdį skiriami šie
konservavimo būdai:
94.1.
reikalingų fizinių savybių (stiprumo, standumo, pastovumo,
atsparumo drėgmei, biologiniam ir cheminiam užterštumui ir pan.)
suteikimas autentiškai medžiagai, naudojant vidines ir išorines
priemones. Šiuo būdu konservuojamos didelės apimties vientisi
archeologinio paveldo objektai ir jų atskiros dalys bei
archeologiniai radiniai;
94.2.
autentiškos medžiagos izoliavimas (apgaubimas, uždengimas ir pan.)
nuo ardančių faktorių poveikio išorinėms matomomis priemonėmis.
Šiuo būdu konservuojami nedidelės apimties archeologinio paveldo
objektai ir jų liekanos, kurios suformuotos iš nestiprių,
neatsparių ir neilgaamžių medžiagų.
X.
ARCHEOLOGINIO PAVELDO RESTAURAVIMAS
95.
Archeologinio paveldo restauravimo tikslas – grąžinti
archeologinio paveldo objektų fizines-technines savybes, apsaugoti
išlikusias archeologinio paveldo objektų autentiškas dalis ar
elementus, atkurti atskirus neišlikusius elementus ar dalis,
išsaugoti, atskleisti išryškinti archeologinio paveldo objektų
vertingąsias savybes.
96.
Archeologinio paveldo objekto autentiškos dalys ir elementai – tai
archeologinio paveldo objekto išlikusios savybės, apimančios
pirminę ar istoriškai susiklosčiusią objekto paskirtį, išraišką
ir savitą fizinį pavidalą – formą, panaudotas medžiagas,
konstrukcijas, suplanavimą, atlikimo technologiją, aplinką.
97.
Restauravimo darbai atliekami archeologinio paveldo objektuose ir jų
dalyse, kuriose išliko dauguma autentiškumo ir kiekybės požymių,
sudarančių visumą, tačiau yra daug įvairaus aktyvumo laipsnio
nevertingų intarpų, iškreipiančių ir žalojančių tokių
vertybių visumos kultūrinę vertę.
98.
Restauravimo darbų metu atidengiamos ištirtos archeologinio paveldo
objektų autentiškos dalys ir elementai, nesukeliant grėsmės
objekto stabilumui pašalinami iš esmės keičiantys autentiškumo
ir kiekybės požymius nevertingi intarpai, pagal tyrimų duomenis
tiksliai pakartojant atkuriamos ar iš naujo sukuriamos trūkstamos
dalys, elementai ir jungtys, suformuojama vieninga visuma, parodanti
buvusią archeologinio paveldo objektų kultūrinę vertę bei
sudaromos sąlygos archeologinio paveldo objektams eksploatuoti.
99.
Restauravimo darbais išsaugomos archeologinio paveldo objektų
raidos laikotarpių vertingos dalys ir elementai, jie eksponuojami,
sudarant harmoningą visumą, atspindinčią tokių objektų istorinę
raidą.
100.
Restauravimo darbų metu archeologinio paveldo objektai sustiprinami,
naudojant analogiškas autentiškoms medžiagas, o jeigu jų
nepakanka – naudojant šiuolaikines technologijas, nekeičiant
išlikusių medžiagų autentiškumo ir kiekybės požymių.
101.
Restauravimo darbais keičiamas istoriškai susiklostęs ir išlikęs
archeologinio paveldo objektų pavidalas, išryškinant jų
vertingąsias savybes.
102.
Restauravimo darbai turi būti atliekami:
102.1.
kai konservavimo darbais negalima išryškinti ir atskleisti
nevertingais intarpais ar kitaip užgožtų vertingųjų savybių;
102.2.
kai yra išlikusių daug vertingų autentiškų dalių, elementų ir
pakanka natūros, istorinių ar ikonografinių duomenų sužalotoms
archeologinio paveldo objektų dalims ar elementams atkurti.
103.
Visi restauravimo darbai turi būti atliekami remiantis fiksavimo,
tyrimų ir natūros duomenimis arba skaičiuojamaisiais modeliais,
kurie sudaromi pagal išlikusias tikslias žymes (pėdsakus) ir
analogus (jeigu tokius modelius galima sudaryti.
104.
Restauruoti negalima remiantis vien hipotezėmis, analogais ir
netikslia ar nepakankama ikonografine medžiaga (piešiniais,
graviūromis ir pan.).
105.
Pagal darbų apimtį skirstomos šios restauravimo rūšys:
105.1.
fragmentiškas restauravimas – restauravimo specialiosios
technologijos taikomos atskirose archeologinio paveldo objekto dalyse
ir elementuose;
105.2.
viso archeologinio paveldo objekto restauravimas – restauravimo
specialiosios technologijos taikomos visame archeologinio paveldo
objekte (teritorijoje).
106.
Archeologinio paveldo objektų restauravimo pagrindinės
specialiosios technologijos yra šios:
106.1.
žemės (paviršiaus, šlaitų, geologinės sandaros elementų):
106.1.1.
žemės paviršiaus mechaninių pažeidimų, atsiradusių dėl
vėlesnės žmonių veiklos ir trukdančių suvokti archeologinio
paveldo objektą, šalinimas iki tyrimais nustatyto buvusio žemės
paviršiaus lygio – griovių, kanalų, karjerų, duobių ir kitų
kasinių užpylimas vietiniu gruntu, pylimų, kauburių ir kitų
sampilų nukasimas;
106.1.2.
žemės paviršiaus natūralių nelygumų, atsiradusių dėl vėlesnių
gamtinių egzogeninių procesų ir trukdančių suvokti archeologinio
paveldo objektą, sutvarkymas iki tyrimais nustatyto buvusio žemės
paviršiaus lygio – griovų, raguvų, skrodų, įgriuvų ir kitokių
įdubų užpylimas inžineriniais gruntais, natūralių kauburių
nukasimas;
106.1.3.
trukdančių suvokti archeologinio paveldo objektą nevertingų
statinių, įrenginių ar kitų intarpų nugriovimas – nevertingų
statinių, įrenginių ar kitų intarpų liekanų pašalinimas, kelių
ir takų išardymas, disonuojančių dangų (asfalto, betono)
išardymas ir pakeitimas artimomis autentiškoms medžiagomis,
pašalintų nevertingų statinių, įrenginių ar kitų intarpų
vietų išlyginimas;
106.1.4.
vertingų žemės paviršiaus formų, akmenų konstrukcijų
archeologiniai tyrimai ir atidengimas – viršutinių sluoksnių
nukasimas;
106.1.5.
pylimų, terasų, sampilų, akmenų konstrukcijų, griovių ir kitų
vertingų žemės paviršiaus formų sunaikintų dalių ir fragmentų
atkūrimas pagal išlikusias formas naudojant tokias pat medžiagas,
gaminius ir konstruktyvinius sprendimus kaip išlikusiose dalyse;
106.1.6.
inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai;
106.2.
želdinių (sumedėjusių ir žolinių augalų):
106.2.1.
kraštovaizdžio formavimo kirtimai;
106.2.2.
plyni medžių kirtimai, suformuojant žolinę dangą;
106.3.
vandens telkinių:
106.3.1.
vandens masės pakeitimas – vandens išleidimas iš telkinių ir jų
pripildymas iš naujo;
106.3.2.
vandens horizonto reguliavimas iki pirminio (autentiško) lygio –
tuščių vandens telkinių užpildymas vandeniu, vandens lygio
pakėlimas arba pažeminimas;
106.3.3.
vandens telkinių gilinimas, krantų kontūrų koregavimas iki
tyrimais nustatytų pirminių (autentiškų) dydžių bei formų;
106.3.4.
vandens telkiniuose buvusių elementų atkūrimas – pusiasalių,
salų, sąsmaukų, įlankų, protakų, vingių, kaskadų, krioklių,
slenksčių, brastų formavimas iš natūralių arba tokių pačių
kaip autentiškos medžiagų;
106.3.5.
autentiškos hidrotechnikos įrenginių trūkstamų dalių ar
elementų atstatymas.
107.
Archeologinio paveldo objektuose, vietovėse esančių statinių
akmens mūro ir natūralaus akmens, plytų mūro remonto darbų
specialiųjų technologijų, užtikrinančių autentiškumo
išsaugojimą, reikalavimai nustatyti Paveldo tvarkybos reglamente
PTR 2.02.03:2007 „Akmens mūro ir natūralaus akmens, plytų mūro
tvarkyba“, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-330, bei kituose
normatyviniuose dokumentuose, reglamentuojančiuose tvarkybos darbus.
108.
Tais atvejais, kai restauravimo metu atidengiami ankstesnieji
elementai, pašalinant vėlesniuosius (tam turi pritarti Komisija),
turi būti laikomasi šių principų:
108.1.
atidengiamas elementas turi būti didesnės kultūrinės vertės negu
pašalinamas;
108.2.
atidengiamas elementas turi būti pakankamai geros fizinės būklės
ir atidengus neturi būti sąlygų jam sunykti.
109.
Nevertingi intarpai gali būti paliekami:
109.1.
kai jie nulemia išlikusios autentiškos dalies tinkamą fizinę
būklę;
109.2.
kai jie iš esmės nekeičia autentiškumo ir kiekybės požymių.
110.
Restauravimo metu atkurti trūkstamus elementus ir jungtis galima tik
šiais atvejais:
110.1.
kai trūksta pasikartojančių elementų. Šiais atvejais daromos
tikslios kopijos pagal išlikusius autentiškus elementus;
110.2.
kai elementų išsaugoti techniškai nebeįmanoma. Šiais atvejais
daromos tokių elementų tikslios kopijos;
110.3.
kai trūksta jungčių tarp išlikusių elementų dalių. Šiais
atvejais daromi modeliai pagal išlikusias elementų dalis ir
analogijas;
110.4.
kai natūroje yra išlikusios tikslios buvusių elementų žymės
(pėdsakai). Šiais atvejais daromi modeliai pagal išlikusias žymes
ir analogus.
XI.
ARCHEOLOGINIO PAVELDO PRITAIKYMAS
111.
Archeologinio paveldo pritaikymo tikslas – pertvarkyti
archeologinio paveldo objektą ar jo sudedamąsias dalis naudoti,
suderinant valdytojo ir visuomenės poreikius, minimaliai keičiant
vertingąsias savybes ir sudarant galimybes atkurti būklę, buvusią
iki šių pakeitimų.
112.
Pritaikymo darbų metu archeologinio paveldo objektuose įrengiamos
naujos funkcinės ir/arba ekspozicinės priemonės, inžineriniai
tinklai bei kiti infrastruktūros statiniai ar įrenginiai.
113.
Pritaikymo darbais, minimaliai keičiant archeologinio paveldo
objektų vertingąsias savybes, pertvarkomas istoriškai susiformavęs
ir išlikęs tokių vertybių pavidalas, archeologinio paveldo
objektą pritaikant nūdienos poreikiams.
114.
Archeologinio paveldo pritaikymo pagrindinės specialiosios
technologijos yra šios:
114.1.
teritorijų (žemės paviršiaus, geoplastinių elementų,
susisiekimo įrangos):
114.1.1.
naujų kelių, takų, aikščių ir aikštelių įrengimas;
114.1.2.
teritorijos funkcinės įrangos ir dekoratyvinių elementų (laiptų,
suolų, šiukšlių dėžių, tualetų, lieptų, informuojančių
ženklų ar stendų, žaidimų aikštelių, dekoratyvinės dailės
kūrinių) įrengimas;
114.1.3.
inžinerinių statinių įrengimas (trasų kasimas, tinklų
montavimas, kolektorių statyba, šulinių, kamerų,
transformatorinių pastočių ir kitokių inžinerinių statinių
statyba);
114.1.4.
naujų statinių statyba, kai tokia statyba susijusi su archeologinio
paveldo objektui lankyti ir prižiūrėti susijusių funkcinių,
ekspozicinių priemonių ir inžinerinių statinių įrengimu;
114.2.
vandens telkinių:
114.2.1.
esamų vandens telkinių dydžių ir kontūrų keitimas (tvenkinių
ir kūdrų didinimas ar mažinimas, upių, upelių, kanalų ir griovų
vagų trasų pakeitimas);
114.2.2.
vandens lygio telkiniuose keitimas (pakėlimas, pažeminimas);
114.2.3.
reglamentuotas naujų vandens telkinių įrengimas;
114.2.4.
reglamentuota naujų hidrotechnikos įrenginių statyba.
115.
Bet kokie pritaikymo darbai neturi:
115.1.
visiškai sunaikinti archeologinio paveldo objekto vertingųjų
savybių;
115.2.
iš esmės pakeisti archeologinio paveldo objekto sudėties ir
apimties.
116.
Pagal atliekamų darbų pobūdį ir vertingųjų savybių išsaugojimo
mastą skiriamos šios pritaikymo rūšys:
116.1.
funkcinių ir ekspozicinių priemonių įrengimas – tai įvairūs
nedidelės apimties darbai, nepažeidžiantys archeologinio paveldo
objekto autentiškumo ir kiekybės požymių. Jų metu esamame
archeologinio paveldo objekte įrengiami teritorijos funkciniai
elementai, sumontuojama ar išdėstoma vidaus infrastruktūros
įranga, sumontuojamos arba įrengiamos ekspozicinės priemonės;
116.2.
inžinerinių tinklų įrengimas, prieš tai numatomose šių darbų
vietose atlikus archeologinius tyrimus;
116.3.
reglamentuota nauja statyba. Šių darbų metu archeologinio paveldo
objekto teritorijoje pastatomas naujas statinys (pastatas,
priestatas, kelias ir kt.) arba įrengiamas kitoks elementas
(geoplastinis, biokonstrukcinis elementas, vandens telkinys ir kt.),
kurio vieta, apimtis, sudėtis, medžiagos ir gaminiai bei forma yra
reglamentuotos tvarkybos darbų projekte.
117.
Pritaikant archeologinio paveldo objektą privaloma:
117.1.
įrengti funkcines ir ekspozicines priemones, inžinerinius tinklus
ar kitą infrastruktūros įrangą bei vykdyti naują statybą
nevertinguose intarpuose (jeigu jie yra arba jeigu tai funkciškai ir
techniškai įmanoma);
117.2.
kiek įmanoma labiau sumažinti neigiamą fizinį bei vizualinį
poveikį vertingoms autentiškoms dalims ir elementams;
117.3.
prieš vykdant darbus atlikti galinčių būti pažeistomis vertingų
autentiškų dalių ir elementų archeologinius tyrimus.
118.
Visais atvejais, kai numatoma atlikti pritaikymo darbus, privaloma
atlikti viso pritaikymo darbų ploto archeologinius tyrimus.
119.
Remiantis tyrimų duomenimis Departamentas gali nuspręsti apriboti
ar uždrausti pritaikymo darbus, kurie pačiame archeologinio paveldo
objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje galėtų iš esmės
pažeisti vertingąsias savybes, pareikalauti atlikti išlikusių
vertingųjų savybių tyrimo, konservavimo, restauravimo ir kitus
tvarkybos darbus arba vykdyti pritaikymo darbus kitoje archeologinio
paveldo objekto, jo teritorijos ar apsaugos zonos vietoje.
120.
Atliekant pritaikymo darbus nevertinguose intarpuose, būtina taikyti
tokias naujas medžiagas ir formas, kurios derėtų su autentiškomis
dalimis, elementais bei formomis ir kartu skirtųsi nuo jų.
121.
Nevertingų intarpų kapitalinio remonto, rekonstravimo ir
reglamentuotos naujos statybos darbai gali būti atliekami tuose
archeologinio paveldo objektuose ir jų dalyse, kuriose išlikę tik
autentiškumo ir kiekybės požymių fragmentai, kurių neįmanoma
konservuoti ir restauruoti.
XII.
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
122.
Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Reglamento
reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
__________________