Grafų Kosakovskių palaikų paieška

Pirmiausia reikėtų paminėti tai, kad šio įrašo aš neplanavau rašyti, taigi jūs neturėjote jo skaityti. Tačiau ne viskas priklauso vien tik nuo mano norų.

Istorinių asmenybių palaikų paieška dažniausiai yra ilgai trunkantis darbas. Be to, surasti yra viena, o suprasti ką tu suradai yra antra, trečia... aštunta ir devinta. Archeologinių tyrimų metu surinkti duomenys ne visada leidžia identifikuoti surastus žmonių palaikus. Į vykdomus tyrinėjimus dažnai turi įsilieti ir kitų sričių specialistai: istorikai, antropologai ir t.t. Vykdant grafų Kosakovskių* palaikų paiešką, pirmiausiai operatyviai įsiliejo žiniasklaidos specialistai. http://kultura.lrytas.lt/istorija/z-grafu-kosakovskiu-kapavieteje-neitiketinas-radinys.htm Nors buvo paprašyta nefotografuoti kapavietėje rastų neįtikėtinų radinių - karstų, bet... matyt jei nėra karstų nėra ir straipsnio.

S. K. Kosakovskis su seserimis 1895 m. Dešinėje Aleksandra Plater  

Mykolo Kosakovskio
portreto nuotrauka

O dabar apie grafus.

2015 metų spalio mėnesį, bendradarbiaujant su Ukmergės rajono savivaldybe, pradėta grafų Kosakovskių palaikų paieška**. Tyrimų tikslas - surasti galimai Pašilės kapinėse palaidotus grafo Mykolo Kosakovskio (1733 – 1798 m.) ir jo giminės palaikus.

Pagal turėtą istorinę informaciją žinoma, kad Mykolo Kosakovskio ir jo šeimos narių palaikai iš Pašilėje esančios bažnyčios 1964 m, buvo tarybinės valdžios išgabenti (ir sunaikinti?). Pastaraisiais metais atsirado liudininkų teigiančių, kad iš bažnyčios išgabenti palaikai nėra sunaikinti, juos 1964 m. supylė Pašilės kapinėse, Mykolo Kosakovskio proanūkio Stanislovo Kazimiero Kosakovskio (1837 – 1905 m.) laidojimo rūsyje. Norint patvirtinti arba paneigti šią informaciją (o gal tiesiog gandus?), pradėti archeologiniai tyrimai.

Stanislovo Kazimiero Kosakovskio palaidojimo vietoje planuota ištirti du plotus. Pirmas 3x2 m plotas numatytas esamo kapo vietoje. Pagal liudininkų pasakojimus, būtent šioje vietoje buvo įėjimas į laidojimo rūsį, į kurį patekdavo per viršų (?). Taip pat numatytas antras 3x1,5 m dydžio tyrimų plotas už kapinių tvorelės, arčiau gatvės. Pagal esamą žemės reljefą ir kitus požymius, čia buvo tikimasi atrasti įėjimą į rūsį ar bent laiptelius.

Pradėjus archeologinius kasinėjimus (juose aktyviai dalyvavo savo krašto istorijai neabejingi Ukmergės gyventojai) 0,15 – 0,25 m gylyje, abiejuose plotuose pasirodė skliautuotas rūsio paviršius. Tačiau, įėjimo į rūsį niekur nesimatė.

Praplėtus tiriamą antrą plotą papildomais 2x1 m, surastas įėjimas į rūsį.

Ištyrus supiltinį sluoksnį prie įėjimo, atsidengė sveikos metalinės rūsio durys su skląsčiu.

Atidarius duris patekome į laidojimo rūsį. Jis 4,65x4,30 m dydžio. Viduje surasta 14 medinių ir metalinių karstų. Bent trijuose iš jų galėjo būti palaidoti apie 3-4 metų amžiaus vaikai. Nemaža dalis karstų su aiškiomis plėšimo žymėmis. Kai kurių karstų vandalams matyt nepavyko atidaryti, todėl jie iškapoti apytiksliai galvos srityje. Nekyla abejonių, kad viskas kas atrodė vertinga išplėšta iki 1964 m. ar anksčiau. Rūsyje rastos 7 karstų plokštelės, tačiau deja daugelis jų labai prastos būklės, neįskaitomos. Gerai išlikusi tik viena, ant jos užrašas: Aleksandra hrabia Broel-Plater. Ji turėtų būti nuo Aleksandros Plater (1831 – 1901 m.), Stanislovo Kazimiero Kosakovskio sesers, mirusios 4 metais anksčiau už brolį, kapo.

Laidojimo rūsyje atlikus fiksavimo darbus, jis užrakintas ir užkastas.

Aleksandros Broel-Plater karsto plokštelė in situ

Šiuo metu prie projekto prisidėjo ir darbus pradėjo restauratoriai, istorikai, netolimoje ateityje bus atliekami antropologiniai tyrimai. Taip pat susisiekta su Lenkijoje veikiančiu grafų Kosakovskių fondu, kurio steigėjai yra tiesioginiai grafo Mykolo Kosakovskio palikuonys.

Nors kol kas jokių konkrečių ar tuo labiau sensacingų išvadų dar skelbti nederėtų, tačiau tikimybė surasti žymaus LDK politini0 veikėjo, grafo Mykolo Kosakovskio palaikus išlieka.

*Kosakovskiai kaip ir kitos Lietuvos, Lenkijos, Vengrijos bajorų ir didikų giminės save kildino iš senovės Romos imperijos dinastijų bei Panonijos provincijos nobilių Korvinų (Korwin, Corvinus). Akcentuodami savo romėniškają kilmę Kosakovskiai nesunkiai pritapo prie LDK gajos romėniškosios lietuvių kilmės teorijos.

Lenkijoje Kosakovskių protėviai Korvinai fiksuojami jau XIII a. kaip menkai apgyvendintų šiaurės rytinių Lenkijos Karalystės pasienio teritorijų kolonizatoriai. Kosakovskiai, atskilę nuo Korvinų kamieno ir savo pradininku laikantys XVI-XV a. sandūroje Kosakų arba Muravų vietovėje netoli Čechanovo gyvenusį Steponą ( I giminės karta), greit įsitvirtino ir susiskaldę į keletą šakų, išplito Mozūrijoje, Lomžos žemėje.

Į LDK teritoriją pirmieji Kosakovskiai užklysta jau XVI a. pab. Daugiausiai vedybų keliu per kelias kartas Koskovskiai natūralizavosi ir visiškai integravosi į Lietuvos visuomenę. Nuo XVII a. Kosakovskiai plėtė valdas. Vedybomis susigiminiavo su Pacais, Valavičiais, Zavišomis, Poniatovskiais, Zabielomis, Skorulskiais, Potockiais.

Mykolas Kosakovskis – XIX a. garsios ir įtakingos lietuviškos Kosakovskių giminės Vaitkuškio linijos pradininkas. Gimė 1733 m. liepos 23 d. Karaliaučiuje. Tėvas Dominykas Kosakovskis (1711 – 1745 m.), Žemaitijos stalininkas, motina Marijona Zabielaitė (1705 – 1770 m.), Kauno žemės teismo raštininko duktė. Mykolas Kosakovskis 1764 m. Ukmergės paviete iš Mykolo Skorulskio nusipirko Vaitkuškio dvarą, kuris ilgainiui tapo giminės rezidencija. 1781 m. Mykolas Kosakovskis Vaitkuškio savininkams išrūpino paveldimą grafų titulą.

Mykolas Kosakovskis mirė 1798 m, buvo palaidotas Pašilės bažnyčioje, jo pastatytoje 1791 m. Pašilės kaime (šiuo metu Pašilė – Ukmergės dalis) netoli Vaitkuškio dvaro sodybos ir tarnavusioje kaip dvaro koplyčia. Ten pat vėliau palaidoti ir kai kurie kiti Kosakovskių giminės nariai (žmona 1811 m.). 1962 m. bažnyčia buvo nacionalizuota, o 1964 m. joje įrengtas kino teatras “Raketa”. M. Kosakovskio ir kitų bažnyčioje palaidotų giminės atstovų palaikai buvo išgabenti ir išniekinti (?).

** Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2011 m. birželio 28 d. patvirtino Ukmergės rajono istorinio ir kultūrinio paveldo objektų, žymių kraštiečių atminimo įamžinimo programą 2011-2020 m., kurioje, tarp kitų asmenybių, yra numatyta įamžinti ir didikų Kosakovskių giminės Ukmergės (Vaitkuškio) atšakos atstovų atminimą. Nagrinėjant šių darbų atlikimo galimybes ir būdus, ypač aktualus tapo šios atšakos pradininko, Abiejų Tautų Respublikos politinio veikėjo Mykolo Kosakovskio (1733 – 1798 m.) palaikų suradimo klausimas.