„Juokis - 1603 m.“

Plokštinis koklis su įrašais

Praėjusiais metais rašiau apie Žiežmariuose rastus plokštinių koklių fragmentus su neaiškiais įrašais. Smagu, kad sulaukiau įvairiausių versijų, kurių dalis buvo gerai argumentuotos. Tačiau, teisingiausias pasirodė istoriko Karolio Kučiausko pateiktas variantas. Jo nuomone, ant plokščių užrašytas įrašas yra senąja (XVII – XVIII a.) lenkų kalba. Jį perskaičius paaiškėjo, kad tai gana populiarus posakis:

POIMIMIEMILICHO

CAMGARBATAALEM

BOGATA.......CPIEИ/A

DZEИO..............MIE

….…....E

Jei vis dar panašu į paukščių kalbą, skaitom tokia tvarka:

POIMI/MIE/MILI/CHO

CAM/GARBATA/ALEM/

BOGATA/.....

Eilutėje tai atrodytų taip: POIMI MIE MILI CHOCAM GARBATA ALEM BOGATA.....

Išvertus į lietuvių kalbą: PAIMK MANE MIELAS NORS ESU KUPROTA BET UŽ TAI BAGOTA (turtinga)

O štai čia matyt TAS, kuris turėtų paimti kuprotą, bet bagotą.
Galėtų būti festivalio "Juokis - 1603" dalyvis.

Sudėliojus visus taškus ant „i“ ir visus brūkšnius ant „t“, lieka tik spėlioti, koks buvo krosnies gamintojų ir/ar užsakovų tikslas? Galbūt krosnį galėjo pasistatyti koks Vilniaus gatvėje stovėjusios užeigos savininkas (-ė), arba čia gyveno koklius gaminęs meistras. Pastaroji hipotezė kilo po to, kai toje pačioje sklypo dalyje tiriant perkasą Nr.22 buvo rasta XVI a. pab. - XVII a. pr. datuojama plokštinio koklio matrica.

Radinys yra unikalus ir vertingas Žiežmarių istorijai, nes išlikę jame įrašai atspindi kasdieninį XVI a. pab. - XVII a. pr. ten gyvenusių žmonių gyvenimą. Gebėjimas pasišaipyti iš savęs ir tai šmaikščiai perteikti kūriniuose tikrai nebuvo nesvetimas ir to meto Žiežmarių gyventojams.

Koklio matricos fragmentas

Ten pat surasta ir daugiau XVI a. pab. - XVII a. pr.
 koklių. Tarp jų vienas sveikas, puoštas treliažu.

Radimvietė - tirtas šurfas Nr.31, Vilniaus gatvėje Žiežmariuose.