Tyrinėjimai Visų Šventųjų g. 5-1, 2010 metais

Pav. 1. Plokštinis koklis puoštas
                   "sferos" ornamentu.

        2010 m. gruodžio mėnesį atlikti archeologiniai tyrinėjimai Vilniuje, Visų Šventųjų gatvės 5-1 numeriu pažymėto namo patalpose. Šiose patalpose buvo planuojama vykdyti pamatų tvirtinimo ir kitus tvarkymo darbus. Tam buvo reikalingi archeologiniai tyrimai, nes dalis patalpų buvo užverstos žemėmis. Bendras tyrimų plotas siekė 31 m².

Visų Šventųjų gatvėje, 5 numeriu pažymėtas namas, tai dalis buvusių senosios regulos karmelitų vienuolyno namų, kurie kartu su Visų Šventųjų bažnyčia pradėti statyti 1620 m. Šis, baroko stiliaus ansamblis, išplitęs plote tarp Pylimo, Rūdninkų ir Visų Šventųjų gatvės yra ne vienalaikis statinys. Bažnyčia pastatyta 1620 – 1631 m. Ją įsteigė karališkas sekretorius Vaitiekus Chludžinskis. Panašiu metu, XVII a., buvo pastatytas vienuolynas, bei kiti pagalbiniai pastatai.
Šio namo aplinkoje, archeologiniai tyrimai buvo vykdyti ir anksčiau. 1999 m, Visų Šventųjų g. 5-4, S. Sarcevičiui vykdant žvalgomuosius archeologinius tyrimus buvo fiksuotas XIV a. pab. – XIX a. datuotinas kultūrinis sluoksnis. Rastos XVI – XVII a. grindinio liekanos. Kai kur kultūriniai sluoksniai buvo suardyti iki pat įžemio, spėjama, kad to priežastis buvo arkinių pamatų tvirtinimo darbai.

Prieš pradedant archeologinius tyrimus rūsio būklė buvo vizualiai bloga. Dalis patalpų buvo užversta šiukšlėmis, kitoje dalyje buvo supiltų ir ilgą laiką nejudintų žemių sluoksniai. Apžiūrėjus patalpą, nuosavybės dokumentuose įvardintą rūsiu buvo nustatyta, kad tai nėra tikras rūsys. Šioje vietoje rūsio anksčiau nebuvo. Patalpoje matėsi arkiniai buvusio vienuolyno namo pamatai, būdingi XVII – XVIII a. statytiems pastatams. Didžioji dalis patalpos pavadintos rūsiu buvo iškasta anksčiau, greičiausiai, XIX – XX a. rekonstrukcijų metu.

Pav. 2. Plokštinis koklis puoštas
                   geometriniu ornamentu.

           Tyrimai turėjo vykti dalinai iškastoje (savavališkai) patalpoje, dėl to, stratigrafiškai ištirti sluoksnius buvo sudėtinga. Dalyje patalpos, dar prieš tyrimų pradžią, buvo matomos tarp arkinių pamatų esančių, nejudintų kultūrinių sluoksnių sienelės. Todėl tyrimų pradžioje, patalpoje esančios žemių sienelės buvo palygintos, suformuoti pjūviai. Iš pjūvių buvo matyti ko galima tikėti tyrimų eigoje. Numatyti tirti plotai susikirstyti į dvi dalis. Patalpos pietvakariniame kampe tirtas plotas buvo pavadintas: Plotu I. Patalpos šiaurės rytų kampe tirtas plotas buvo pavadintas: Plotu II.

Archeologinių tyrimų metu, H abs. 122,20 - 121,00 m., tirtas XVII – XX a. susiformavęs kultūrinis sluoksnis. Po juo buvo aptiktas I akmenų grindinys. Galima manyti, kad kultūrinis sluoksnis esantis virš fiksuoto I akmenų grindinio ir praardžius jį, susiformavo vienuolyno namo statybų laikotarpiu XVII a. II ketvirtyje. Vėliau, XX a. vykdytų rekonstrukcijų metu šie sluoksniai buvo perkasti ir vėl supilti. Taip į vėlesnius perkasimus galėjo patekti pavieniai XIV – XVII a. radiniai. Radinių būdingų XVIII – XX a. surasta nebuvo.

Viršutiniuose sluoksniuose buvo aptikta ir surinkta nemažai archeologinių radinių. Rasta keletas puodyninių-dubeninių koklių fragmentų, datuojamų XVI a. pab. – XVII a. pr. Taip pat rasta nemažai buitinės keramikos. Ją, pagal požymius, bendrai galima datuoti XIV – XVII a. Daugiausia rasta rausvos molios masės, žaliai glazūruotų indų fragmentų. Tai – tipiniai XVI – XVII a. radiniai – dubenys, lėkštės, puodai. Kai kurių indų sienelės puoštos tradiciniu horizontalių linijų ornamentu. Dalis indų neglazūruoti, daugiausia tai puodų, dubenų fragmentai. Be keramikinių, rasti ir keli stiklinių indų fragmentai. Tarp jų, viena profiliuota taurės kojelė.

Plote I Ties H abs. 121,00m. aptiktas I akmenų grindinys. Plote II, grindinys buvo fiksuotas truputį aukščiau, ties H abs. 121,30m. Jis išlikęs fragmentiškai. Grindiniui naudoti vidutinio dydžio ir smulkūs akmenys. Latakų žymių nerasta. Būdamas po vienuolyno pamatais jis fiziškai negalėjo funkcionuoti šalia naujai pastatytų pastatų, todėl XVII a. II ketvirtyje, čia vykusių statybų metu buvo nuardytas arba vietomis tiesiog liko po greitai susidariusiu kultūriniu sluoksniu. Jį kertantys perkasimai prie pastato arkinių pamatų patvirtina, jog jis buvo grįstas dar iki XVII a. II ketvirčio. Grindinys matyt funkcionavo orientuojantis į seniau čia stovėjusius pastatus XVII a. pr. Po grindiniu surinkti XVI a. pab. – XVII a. pr. datuojami archeologiniai radiniai.

Pav. 3. Plokštinis koklis
puoštasa pkaustų ornamentu.

      Po rastu I akmenų grindiniu tirtas XVI a. pab. – XVII a. pr. susiformavęs kultūrinis sluoksnis H abs. 121,00 – 120,00m. Plote I, ties H abs. 120,00 m. buvo rastas II akmenų grindinys, o tiksliau sakant žymės, kurios neleido abejoti čia buvus grindinį. Ties šiuo lygiu prasidėjo gelsvo smėlio sluoksnis, kuriame matėsi iškritusių akmenų buvimo vietos. Plote II, II akmenų grindinys buvo surastas taip pat ties H abs. 120,00m. Tačiau, čia jis buvo daug geriau išlikęs. Jam naudoti gana smulkūs akmenys. Jų dydis 7x8, 7x9, 8x12, 9x11, 12x12 cm. Latakų žymių nerasta.

            Reikėtų manyti, kad sluoksniai esantys tarp I ir II akmenų grindinio susidarė per trumpą laiką. Grindiniui funkcionuojant jis turėjo būti valomas ir kultūrinis sluoksnis virš jo nesikaupė. Šioje vietoje matyt II akmenų grindinys buvo išardytas, ant buvusio paviršiaus supiltos griuvenos, o virš jų supilti niveliaciniai sluoksniai. Pagal turimus duomenis, II akmenų grindinį galima datuoti apytiksliai XVI a. Jis buvo užpildas XVII a. pradžioje grindžiant naują grindinį. Šiuos teiginius patvirtina sluoksnių stratigrafinė padėtis ir rastų radinių datavimas.

                 Tirtuose sluoksniuose tarp I ir II akmenų grindinio buvo rasta nemažai radinių. Rasta būdingų XVI a. pab. – XVII a. pr. plokštinių koklių fragmentų. Dauguma stambesnių fragmentų yra padengti žalia glazūra, kraštuose turi rėmelius. Puošti įvairiais geometriniais ornamentais, sfera, treliažu (Pav. nr.1,2). Rastas vienas žaliai glazūruotas karnizinis koklis su pavaizduotu angelu (išlikęs sparno fragmentas dengtas žalia glazūra). Kita grupė koklių buvo dengta balta, geltona, mėlyna, žydra glazūromis. Jie taip pat puošti įvairiais geometriniais ornamentais. Keli rasti fragmentai puošti tam laikmečiui būdingu apkaustų ornamentu (Pav. nr.3).

Pav. 4. Lovinė čerpė "vienuolis"

Visi aprašyti kokliai datuojami XVI a. pab. – XVII a. pr. Matyt jie buvo suversti prieš grindžiant jau minėtą I akmenų grindinį XVII a. pradžioje.

Be plokštinių, rasti keli puodyninių – dubeninių koklių fragmentai, taip pat, nemažai plokštinių čerpių, tarp kurių pasitaikė dvi lovinės čerpės – „vienuoliai“ (Pav. 4).

                    Iš rastos buitinės keramikos labiausiai išsiskyrė neglazūruotų žiestų dubenų šukių gausa (5 pav.). Vizualiai matėsi, jog jie tipologiškai panašūs, dalį jų pavyko suklijuoti ir išmatuoti. Visi rasti dubenys rausvos molio masės, neglazūruoti arba su užtiškusios glazūros smulkiomis žymėmis. Sveikesnių fragmentų angos skersmuo svyravo apie 200-280 mm, dugnelio skersmuo - 130-210 mm, aukštis – 96-112 mm Tai tipiški XVI - XVII a. radiniai Vilniaus mieste. Pagal požymius ir stratigrafiją gali būti datuojami XVI a. pab. – XVII a. pr.

5 pav. Dubenys.

Po II akmenų grindiniu nukasus niveliacinį gelsvo smėlio sluoksnį, buvo tirtas XIV – XVI a. datuojamas kultūrinis sluoksnis. Jame pastebėta nežymių medienos liekanų, kai kur pasitaikė degėsių. Plote I, prie pastato vakarinės sienos, įžemio viršus svyravo ties H abs. 119,75 – 119,00m. Sluoksniai žemėjo rytų kryptimi, į Visų Šventųjų gatvės pusę. Plote II, patalpos šiaurės rytų kampe, įžemis buvo pasiektas ties H abs. 118.75 m.

Po II akmenų grindiniu tirtuose sluoksniuose, buvo surinkti XIV – XVI a. datuojami radiniai. Negausiai rasta neglazūruotos, buitinės keramikos šukių (kurių daugumą pavyko suklijuoti į vieną puodą) ir keletas smulkių metalinių dirbinių fragmentų (6 pav).

Pav 6. Puodas.

Plote II, tyrimų metu surastos galimai ankstyvesnio pastato liekanos. Tai apie 2 m² dydžio pamatų fragmentas prie pastato rytinės sienos, šalia Visų Šventųjų gatvės. Remiantis sluoksnių stratigrafija ir surastų radinių datavimu galima manyti, kad tai - galbūt senesnio pastato dalis, šalia kurio galėjo funkcionuoti surastas I akmenų grindinys XVII a. pradžioje. Surastus mūrus galima datuoti XVI - XVII a. pr. Tikslesniam datavimui reikalingi architektūriniai tyrimai.

Archeologiniai tyrimai patvirtino turimus istorinius duomenis apie karmelitų vienuolyno pastato raidą. Taip pat suteikė naujų duomenų apie šios Vilniaus vietos raidą iki pastatant Visų Šventųjų bažnyčią su vienuolynu. Po vienuolyno pamatais surasti du akmenų grindiniai ir galimai ankstesnio mūrinio pastato pamato dalis rodo, jog Visų Šventųjų gatvės aplinkoje intensyvus gyvenimas vyko ir XVI a., greičiausiai po Vilniaus miesto gynybinės sienos pastatymo XVI a. pradžioje.

Publikuota:
Žvirblys A. Tyrinėjimai Visų Šventųjų gatvėje 5-1. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2010 m. Vilnius, 2011 m.