Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Veliuonoje, Vytauto g. 50-54

Žvalgomieji archeologiniai tyrimai vyko Veliuonos senojo miesto vietos (13009), Jurbarko r. sav., Veliuonos miestelyje, Vytauto g. nr.50-54 teritorijoje. Jie buvo atlikti 2012 m. birželio 21–25 ir liepos 4 dienomis. Priežastis vykdyti tyrimus buvo vykdomi 0,4 kV kabelinės linijos tiesimo darbai.

Istoriniuose šaltiniuose Veliuona pirmą kartą paminėta 1291 m. Minima tais metais čia pastatyta Junigedos pilis. Vėliau, nuo 1337 m., Junigedos vardas nebeminimas, kronikininkai naudoja Veliuonos vardą. Iš istorinių duomenų žinome, kad miestelis intensyviai plėtėsi XVI – XVII a. Tačiau, daugiausiai tai vyko Nemuno apatinėje terasoje, kelio Kaunas – Jurbarkas vietoje. Aukštutinis miestas, dabartinės Vytauto gatvės vietoje, plėtėsi ne taip greitai. Manoma, kad nuo dabartinės bažnyčios, teritorija pradėta užstatyti į vakarus tik nuo XVI a. vidurio. Iki XVIII a. šios miesto dalies užstatymas nebuvo tankus. Dabartinė tyrimų vieta (Vytauto g. 50-54) XVIII a. pab. planuose žymima kaip užstatyta miesto dalis.

Veliuonos miestelyje anksčiau vykdyta nemažai archeologinių tyrimų, tačiau daugelis jų nedidelės apimties, žvalgomojo pobūdžio. Vakarinėje Veliuonos miestelio dalyje, Vytauto gatvės aplinkoje archeologinių tyrimų buvo gana mažai.

1995 metais vykdyti žvalgomieji archeologiniai tyrimai, kurių metu buvo nustatinėjamos Veliuonos senojo miesto kultūrinio sluoksnio teritorijos ribos. Netoli dabartinių tyrimų vietos iškasti 4 1 m² šurfai. Įžemis pasiektas 0,7-0,8 m gylyje, surinkta pavienių XVI-XVII a. puodų šukių.

2008 metais, Vytauto gatvėje žvalgomuosius archeologinius tyrimus vykdė Algirdas Žalnierius. Buvo tirti du sklypai gatvės pietinėje dalyje, Vytauto g. 17 ir Vytauto g. 29. Abiejų tyrimų metu surastas nuo 0,7 iki 1,1 m storio kultūrinis sluoksnis. Surinkta keletas buitinės kermikos šukių datuojamų XVII a. II puse – XIX a.

2012 m. vykusių tyrimų metu ištirti keturi šurfai: Šurfas nr.1 (2x2 m dydžio), šurfas nr.2 (2x2 m dydžio), šurfas nr.3 (1x1 m dydžio), šurfas nr.4 (1x1 m dydžio). Bendras ištirtas plotas: 10 m². Pabaigus žvalgomuosius archeologinius tyrimus, liepos 4 dieną, 0,4 kV kabelinės linijos tiesimo metu buvo atlikti archeologiniai žvalgymai. Žvalgytos 69,90 m. ilgio, 0,4 m. pločio iki 1 m. gylio mechanizuotai kasamos tranšėjos.

Šurfas nr.1. Tirtas pietinėje Vytauto g. pusėje. Fiksuotas iki 0,7 m. storio kultūrinis sluoksnis, kuris formavosi XIX – XXI a. pradžioje. Pagal surastus archeologinius radinius galima teigti, kad intensyviausiai sluoksnis formavosi XX a. II pusėje. Dalis sluoksnių suardyta XXI a. pradžios perkasimo, kuris buvo iškastas klojant vandentiekio vamzdį. Šurfe surastos kelios smulkios buitinės keramikos šukės, datuojamos XVII – XIX a.

Dubuo iš šurfo nr.2, XVII-XIX a.

Šurfas nr.2. Tirtas pietinėje Vytauto g. pusėje. Fiksuotas iki 1,6 m. storio kultūrinis sluoksnis, kuris formavosi XVIII – XXI a. pradžioje. Kaip ir šurfe nr.1, dalis sluoksnių suardyta XXI a. pradžios perkasimo, kuris buvo iškastas klojant vandentiekio vamzdį. Viršutiniai sluoksniai suardyti XX a. IV ketvirtyje šioje vietoje keičiant senus betoninius elektros stulpus. Giliau, 1,25 – 1,60 m. gylyje nuo esamo žemės paviršiaus fiksuotas dalinai suardytas XVIII – XIX a. datuojamas kultūrinis sluoksnis. Sluoksnyje surinkta nemažai smulkių buitinės keramikos šukių, pagal požymius būdingų XVII – XIX a. Dalį jų pavyko suklijuoti į stambesnius puodų ar dubenų fragmentus.

Šurfas nr.3. Tirtas šiaurinėje Vytauto g. pusėje. Fiksuotas iki 0,55 m. storio kultūrinis sluoksnis, kuris formavosi XX a. II pusėje.

Šurfas nr.4. Tirtas šiaurinėje Vytauto g. pusėje. Fiksuotas iki 0,7 m. storio kultūrinis sluoksnis, kuris formavosi XX a. IV ketvirtyje.

Žvalgymų metu fiksuotas iki 1 m. storio kultūrinis sluoksnis su pavieniais XVII – XX a. datuojamais radiniais. Žvalgymų metu, Vytauto g. pietinėje pusėje, 0,8 – 0,9 m. gylyje nuo esamo žemės paviršiaus aptiktas akmenų grindinio (?) kraštas. Šiaurinėje tranšėjos sienelėje užfiksuota iki 2 m. ilgio besitesianti tvarkinga akmenų eilė. Preliminariai galima teigti, šioje gatvėje XIX – XX a. I pusėje buvus akmenų grindinį, tačiau tam patvirtinti reiktų išsamesnių archeologinių tyrimų.

Publikuota:
Atas Žvirblys. Vytauto gatvė 50-54. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 m. Vilnius, 2013.