2014 m. vykdant archeologinius tyrimus. Antavilių
dvaro sodybos teritorijoje,
dvaro sodybos fragmentų svirno aplinkoje,
XVII
– XX a. datuotuose kultūriniuose sluoksniuose surasta pavienių,
tačiau gana stambių XVI a. pab - XVII a. pr. datuojamų plokštinių
koklių fragmentų. Jų radimo aplinkybės rodo, kad tai -
atsitiktiniai radiniai, kurių patekimas į sluoksnį yra antrinis.
Galima spėti, kad jie čia pateko iš Antavilių dvaro rūmų
aplinkos (dabartinis
Antavilių gatvės namas Nr.9 esantis ant kalvos, į P pusę nuo
tyrimų vietos), kur tikėtina yra išlikęs vertingas XVI – XVII
a. sluoksnis.
 |
| Pav. Nr.2 |
 |
| Pav. Nr.1 |
Vienas
iš surastų, tai - žaliai glazūruoto plokštinio koklio kampas
puoštas
erelio figūra, su išlikusiu datos fragmentu „(15?)85“ (Pav.
Nr.1). Panašu, kad tai - Radvilų herbas, kuriame pavaizduotas
viengalvis erelis. Taip pat rastas ir neglazūruoto plokštinio
koklio fragmentas puoštas Radvilų herbu (?) (Pav. Nr.2). Dar
vienas vertas paminėjimo koklis yra dengtas daugiaspalve glazūra,
puoštas geometriniu, augaliniu ornamentu, datuojamas XVI a. pab. -
XVII a. pr (Pav. Nr.3). Pastarasis neturi rėmelio ir akivaizdu, kad
krosnyje turi jungtis su kitais kokliais ir sudaryti vientisą
kiliminį ornamentą. Analogiški kokliai yra rasti tiriant Vilniaus
Žemutinės pilies teritoriją, datuoti XVII a. pradžia (Pav. Nr.4).
 |
| Pav. Nr. 3 |
Pabaigai
galima prisiminti istoriko
Miroslavo
Gajevskio teiginį, kad tik nuo XVII a. išsiskyrė Antavilių
nedidelė žemės valda ar dvarelis priklausęs valdovo iždui.
Tyrimų metu rasti ankstyviausi radiniai (koklis su „1585“ data
ir Radvilų (?) herbu ir kt.) rodo, kad tai galėjo įvykti ir
anksčiau: XVI a. IV ketvirtyje. Be to, dvarelis matyt buvo
neprastas, kitaip kažin ar jame būtų stovėjusios koklinės
krosnys puoštos herbiniais ir polichrominiais kokliais. Tokią
prabangą sau galėjo leisti ne kiekvienas bajoras.
 |
| Pav. Nr. 4. Piešinys iš: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai., 1991, pav.171 |