2014
m. archeologinių tyrimų sezonas užbaigtas Liubavo dvaro sodybos
teritorijoje, oficinos ir oranžerijos aplinkoje. Prieš prasidedant
žiemai, lapkričio pabaigoje suspėta atlikti archeologinius
žvalgymus nuotekų
ir vandentiekio trasų vietose.
 |
| Pamatas aptiktas trasos vietoje. Siekiant jį apsaugoti, vamzdžiai pakloti po pamatu. |
Žvalgymų
metu nustatyta, kad oficinos ir oranžerijos aplinkoje, iki 1,7 m
gylio yra susiformavęs XVII – XX a. kultūrinis sluoksnis su
pavieniais to laikotarpio radiniais. Dauguma radinių surasta tyrimų
vietoje į P nuo oranžerijos pastato.
Į
Š pusę nuo oficinos ir oranžerijos užfiksuoti mūrinių pamatų
fragmentai. Žvalgymų metu surinkti duomenys leidžia teigti, kad
teritorija buvo aptverta mūrine siena ir tikėtina sudarė uždarą
kiemą.
Keletas
istorinių faktų apie Liubavo dvarą.
Liubavo
dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas XVI a., kai Lietuvos ir
Lenkijos valdovas Žygimantas Augustas šią valdą paveldėjo iš
savo tėvo Žygimanto Senojo. Tai nutiko apie 1544 m. Išlikusios
1546 – 1547 m. sąskaitos suteikia anksčiausių žinių apie dvaro
paskirtį ir svarbą. Iš dokumentų matyti, kad čia buvo įrengti
žuvivaisai skirti tvenkiniai.
1554
m. didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas dvarą perdavė
Mikalojui Radvilai Rudajam. Liubavas jam buvo patogioje vietoje, nes
pro dvarą vedė kelias iš Vilniaus į Radvilų šeimos rezidenciją
Dubingiuose.
1577
m., Mikalojus Radvila Rudasis dvarą pardavė Kasparui Golejevskiui.
Pažymima, kad dvaras parduodamas su visais jame esančiais pastatais
ir įrengimais. Minimi tie patys tvenkiniai, kurie tiekė žuvį dar
Žygimanto Augusto laikais.
1640
m. Golejevskių šeima Liubavą pardavė Tiškevičiams, kurie 1670
m. valdą pardavė Marcijonui Krišpinui-Kiršenšteinui. Ši giminė
dvarą valdė iki 1750 m., po to dvaras vėl atiteko Tiškevičiams.
Viena iš Tiškevičių panelių ištekėjo už Rafalo Sliznio
(1804–1881) ir Liubavas iki 1939 m. priklausė Sliznių giminei.
Dvaro
tvenkinių sistema, kelių tinklas ir išplanavimas, XVI – XIX a.
mažai kito. Nuo XVI a. dvare jau stovėjo malūnas. Iki XVIII a. pr.
dabartinės oranžerijos vietoje buvę rūmai, o lobynas iki XIX a.
pr. - oficinos vietoje. Iš 1727 m inventoriaus matyti, kad dvaro
sodybą sudarė apie 20 pastatų: buvo statomas antras malūnas,
veikė alaus darykla, lobynas, kepykla ir kiti statiniai.