Šiuo
metu vykdomi žvalgomieji archeologiniai tyrimai ir archeologiniai
žvalgymai Antavilių dvaro sodybos teritorijoje. Ta
proga, trumpa istorinių duomenų apie dvarą apžvalga.
 |
| Svirnas. XIX a. liaudies architektūros stiliaus pastatas. |
Vilniaus
miestui priklausanti Antavilių gyvenvietė yra rytinėje miesto
pusėje, prie kelio Nemenčinės link, Antavilio ežero krante. Iš
dvaro laikotarpio išliko rūmai, svirnas, keli gyvenamieji ir
ūkiniai pastatai. Istoriko Miroslavo Gajevskio teigimu, Antavilių
dvarelis galėjo kurtis nuo XV a. Kelios amžius tai galėjo būti
didelio Viršupio dvaro sudedamoji dalis. Tik XVII a. iš Viršupio
išsiskyrė Antavilių nedidelė žemės valda ar dvarelis. Tuo metu
dvarą valdė Korvin-Gosievskiai (Korvin-Gosiewscky) 1736 m. pirmą
kartą minima Antavilių vietovė. 1748 m. dvarui priklausė ūkinis
pastatas, svirnas ir dvarelis. 1752 m., Lenkijos ir Lietuvos karalius
Augustas III dvarą perleido Stanislovui Nevedomskiui. Nuo XVIII a.
pab. minima Antavilių valda su savininku Antanu Tyzenhauzu. 1785 m.
dvarą įsigijo Gardino ginklininkas Pranciškus Mučinskis. XIX –
XX a. pr. dvaro savininkai dažnai keitėsi. Galima paminėti, kad
Antavilius valdė, Čižai, Radziševskiai, Ciechanovskiai,
Dambrovskiai, Korsakovas, Stolypinas. Tarpukariu Lenkijos valdžia
dvare įkūrė valstybinę jaunųjų ūkininkų mokyklą. Pokariu
veikė žemės ūkio technikumas, vėliau senelių pensionatas.