Trakų Vokės dvaro sodybos teritorijoje esanti koplyčia |
2015
m. archeologinių tyrimų sezonas prasidėjo tyrimais Trakų
Vokės dvaro sodybos (u.k.923) teritorijoje,
koplyčios
- mauzoliejaus (u.k. 24983)
aplinkoje. Suplanuoti žvalgomieji archeologiniai tyrimai vyksta
prie koplyčios pamatų, kuriuos ketinama restauruoti, įrengti
hidroizoliaciją, nuogrindą, kritulių nuvedimo sistemą.
Trakų
Vokė pirmą kartą paminėta 1375 m. kai kryžiuočių kariuomenė
nusiaubė Trakų apylinkes. XV – XVI a. Trakų Vokės žemės
priklausė totoriams, apgyvendintiems čia dar Lietuvos didžiojo
kunigaikščio Vytauto laikais. XVI a. jos atiteko Abrahimui
Zavadskiui, kuris jas pardavė Lietuvos didikui Povilui Sapiegai.
Sapiegos Trakų Vokę valdė iki XVIII a. pabaigos. Vėliau ji
priklausė didikams Dombrovskiams, kurie XIX a. viduryje žemes
pardavė grafui Jonui Tiškevičiui. Valdant Tiškevičiams, 1876 –
1880 m., pagal garsaus to meto italų kilmės architekto Leonardo
Jano Liudviko Markonio projektą, pastatyti neoklasicistiniai dvaro
rūmai. Savo kompozicine idėja rūmai primena garsiuosius Varšuvos
Lazenkų rūmus. Dvaro parkas įkurtas 1884 m., rekonstruotas 1898 –
1900 m. pagal prancūzų kraštovaizdžio architekto E. F. Andre
projektą.
Dvaro
ansamblyje esanti neogotikinė koplyčia statyta 1870 m. Jos rūsiuose
buvo laidojami Tiškevičiai. Prie koplyčios palaidotas ir
paskutinis Trakų Vokės savininkas Jonas Mykolas Tiškevičius, 1939
m. žuvęs lėktuvo katastrofoje.
Koplyčios aplinka, toliau matyti J.M. Tiškevičiaus kapas |
J. M. Tiškevičiaus antkapis |