2015 m. kovo 18 d., trečiadienis

Pradėti archeologiniai tyrimai Trakų Vokėje

Trakų Vokės dvaro sodybos teritorijoje esanti koplyčia
2015 m. archeologinių tyrimų sezonas prasidėjo tyrimais Trakų Vokės dvaro sodybos (u.k.923) teritorijoje, koplyčios - mauzoliejaus (u.k. 24983) aplinkoje. Suplanuoti žvalgomieji archeologiniai tyrimai vyksta prie koplyčios pamatų, kuriuos ketinama restauruoti, įrengti hidroizoliaciją, nuogrindą, kritulių nuvedimo sistemą.
Trakų Vokė pirmą kartą paminėta 1375 m. kai kryžiuočių kariuomenė nusiaubė Trakų apylinkes. XV – XVI a. Trakų Vokės žemės priklausė totoriams, apgyvendintiems čia dar Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais. XVI a. jos atiteko Abrahimui Zavadskiui, kuris jas pardavė Lietuvos didikui Povilui Sapiegai. Sapiegos Trakų Vokę valdė iki XVIII a. pabaigos. Vėliau ji priklausė didikams Dombrovskiams, kurie XIX a. viduryje žemes pardavė grafui Jonui Tiškevičiui. Valdant Tiškevičiams, 1876 – 1880 m., pagal garsaus to meto italų kilmės architekto Leonardo Jano Liudviko Markonio projektą, pastatyti neoklasicistiniai dvaro rūmai. Savo kompozicine idėja rūmai primena garsiuosius Varšuvos Lazenkų rūmus. Dvaro parkas įkurtas 1884 m., rekonstruotas 1898 – 1900 m. pagal prancūzų kraštovaizdžio architekto E. F. Andre projektą.
Dvaro ansamblyje esanti neogotikinė koplyčia statyta 1870 m. Jos rūsiuose buvo laidojami Tiškevičiai. Prie koplyčios palaidotas ir paskutinis Trakų Vokės savininkas Jonas Mykolas Tiškevičius, 1939 m. žuvęs lėktuvo katastrofoje.
Koplyčios aplinka, toliau matyti J.M. Tiškevičiaus kapas
J. M. Tiškevičiaus antkapis