Detalieji archeologiniai tyrimai ir archeologiniai žvalgymai Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčios teritorijoje

Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia.

2013 metų rugsėjo - spalio mėnesiais Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčios teritorijoje, Prienuose, Kęstučio g. 9, Prienų r. sav., vyko detalieji archeologiniai tyrimai ir archeologiniai žvalgymai. Tyrimai vykdyti aplink bažnyčią įrengiamos atgrindos vietoje. Jų metu ištirta 114,90 m ilgio, 1 m pločio tranšėja. Pirmiausia, iki projekte numatyto 0,4 m gylio vyko archeologiniai žvalgymai, juos pabaigus toje pačioje tranšėjoje buvo vykdomi detalieji archeologiniai tyrimai iki projektinio 0,6 m gylio. Bendras ištirtas plotas: 116,89 m².

Tyrimų metu rastos
 karstų vinys

Rašytiniuose šaltiniuose Prienai pirmą kartą paminėti 1502 m. Miestelis pradėjo augti nuo XVI a. vidurio, manoma, kad tuo metu buvo pastatyta ir bažnyčia. 1674 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Ši galėjusi stovėti dabartinės bažnyčios vietoje. Sudeginta XVIII a. pradžioje, karo metu. Dabartinė bažnyčia šioje vietoje pastatyta jau tik 1750 m. Tai buvo baroko architektūros dvibokštis 3 navų pastatas iš pušies rastų. 1874 – 1875 m. bažnyčia padidinta, šonuose simetriškai pristačius koplyčias, suremontuota kapinių tvora.

2011 m. žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko archeologė Simona Širvydaitė. Ištirti 4 šurfai, bendras 5 m² plotas. Šurfuose nr.1, 3 ir 4, permaišytose žemėse rasta pavienių žmonių kaulų. Šurfe nr.2, 0,75 - 1,05 m gylyje rasti dviejų žmonių palaidojimai. Kadangi bažnyčia buvo pastatyta 1750 m., o koplyčia po kurios pamatais buvo palaidojimai – 1875 m., palaidojimus tyrimų autorė datavo XVIII a. pab. – XIX a. pr.

Archeologinių žvalgymų metu tyrimai tranšėjoje vykdyti iki 0,4 m gylio. Archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio ir palaidojimų neužfiksuota. Rasta pavienių archeologinių radinių: keletas buitinės keramikos fragmentų, karstų vinių, viena plokštinė čerpė. Taip pat rasta pavienių žmonių kaulų fragmentų.

Detaliųjų archeologinių tyrimų metu tranšėja tirta 0,4 – 0,6 m gylyje. Fiksuoti XIX a. pab. – XX a. perkasimų dalinai apardyti XVIII – XIX a. datuojami sluoksniai. Daug kur suardymai siekė projektinį 0,6 m gylį. Įžemis nepasiektas. Taip pat tyrimų metu nustatyta, kad teritorijos reljefas bažnyčios pietinėje pusėje yra pakitęs. Čia jis pažemintas, o vėliau pakeltas 0,3 – 0,4 m užpiltant atvežtiniu gruntu – žvyru ir smėliu. Tai galima sieti su 1874 – 1875 m. bažnyčios teritorijoje vykusiais darbais, kurių metu bažnyčios pietinėje ir šiaurinėje pusėje prie bažnyčios buvo pristatytos koplyčios, suremontuota tvora.

Vykdant tyrimus bažnyčios R dalyje ties apside ir P dalyje ties 1874 – 1875 m. statyta koplyčia aptikti 3 palaidojimai, išryškėjo 18 kapų duobių, surinkta pavienių žmonių kaulų.

Brūkšniuotos keramikos puodo pakraštėlis. I-V a.

Kapas 1. 12 metų vaiko griaučiai.

Kape nr.1 0,6 m gylyje atidengti 12 m vaiko griaučiai, kape nr.2 0,8 m gylyje atidengti 6 m vaiko griaučiai, o kape nr.3 0,5 m gylyje išsiskyrė karsto kontūrai, aptikta viena karsto vinis, po to 0,6 m gylyje atidengti 4 m vaiko griaučiai fragmentiškai išlikusiame lentiniame karste. Visi mirusieji buvo paguldyti ant nugaros, ištiestomis rankomis ir kojomis, įkapių nerasta. Kapo duobių kontūrų neužfiksuota, o tai rodo, jog žemės paviršius palaidojimų vietoje bent iki 0,5 m gylio buvo apardytas. Visų palaidojimų orientacija V kryptimi (250°) statmenai į dabartinę bažnyčią. Kapai datuojami XVIII a. II p. – XIX a. I p.

Kapų duobių kontūrai.

Tyrimų metu užfiksuota 18 kapų duobių kontūrų. Dalis jų apardyti, kiti į tiriamą tranšėją pateko tik fragmentiškai, todėl neatmetama galimybė, kad kai kurie iš jų gali būti kitos paskirties perkasimų rezultatas. Kontūrai po judintu arba supiltiniu gruntu išryškėjo 0,25 – 0,6 m gylyje, orientuoti V-PV kryptimi, statmenai į 1750 m. statytą bažnyčią. Dalis jų tęsiasi po 1875 m. statyta koplyčia. Apibendrinant surinktus duomenis galima teigti, kad dauguma giliau esančių palaidojimų galėtų būti datuojami XVIII a. II p. – XIX a. I p.

Archeologinių tyrimų metu surasta pavienių archeologinių radinių, viso 37 vienetai. Keletas smulkių žiestos ir lipdytos keramikos fragmentų, vienas plokštinės čerpės kraštas, keletas karstų vinių, titnago nuoskala. Atskirai paminėti verta surastą brūkšniuotos keramikos pakraštėlį, kuris į tiriamą sluoksnį tikriausiai pateko atsitiktinai, datuojamas I – V a. Tokia radinių įvairovė rodo, kad XVII – XVIII a. statant bažnyčią tikėtina buvo suardytas ankstyvesnis kultūrinis sluoksnis.