 |
| 1803 m. planas |
Žvalgomieji
archeologiniai tyrimai vyko Kudirkos Naumiesčio miestelio istorinėje
dalyje (UK 17093) sklype Tilto g. 20, Šakių r. sav. Tyrimų vieta
yra Kudirkos Naumiesčio centre, šiaurės vakarų Tilto gatvės
pusėje. Kudirkos Naumiestis įsikūręs Šešupės ir Širvintos
upių santakoje. 1561 m. šioje vietoje minimas karališkasis
Duliebaičių kaimas. XVII a. minėtas kaimas peraugo į miestelį ir
Vladislovo IV Vazos garbei pavadinas Vladislavovu. 1640 m. karalius
Vladislovas IV Vaza patvirtino matininkų išmatuotą miestą, o jau
1643 m. kovo 26 d. karalienės Cecilijos Renatos valia Vladislavovas
gavo miesto teises. Naujai įkurtas miestas turėjo stačiakampį
gatvių tinklą su kvadratine aikšte centre, kurioje nuo 1640 m.
leistas turgus. Žvalgomieji
archeologiniai tyrimai vyko į ŠV pusę nuo šios aikštės.
2011
m. Kudirkos Naumiesčio miestelio istorinėje dalyje (17093) vykdė
archeologė Birutė Lisauskaitė. Žvalgomųjų archeologinių tyrimų
ir archeologinių žvalgymų metu buvo ištirti 44 žvalgomieji
šurfai. Tyrimų metu nustatyta, kad seniausia ir intensyviausiai
gyventa teritorija yra miesto aikštė, V. Kudirkos, S. Dariaus ir S
Girėno gatvių aplinkoje. Šioje vietoje rasta daugiausiai XVII –
XIX a. datuojamų radinių.
2013
m. vykusių tyrimų metu ištirti trys šurfai. Šurfas nr.1 (2x1 m
dydžio), šurfas nr.2 (2x1 m dydžio), šurfas nr.3 (2,5x1,1 m
dydžio). Bendras ištirtas plotas: 6,75 m².
Šurfas
nr.1. Fiksuotas
1,70 – 1,85 m storio kultūrinis sluoksnis, kuris formavosi XVII a.
II p. - XXI a. pr. Paviršiuje tirtas nevertingas, XX a. susiformavęs
kultūrinis sluoksnis. Tęsiant tyrimus 1,35 – 1,80 m gylyje nuo
esamo žemės paviršiaus fiksuotas 0,26 – 0,42 m storio
nesuardytas kultūrinis sluoksnis datuojamas XVII a. II p. – XIX a.
I p. Surinkta daug smulkių, daugiausia neglazūruotos buitinės
keramikos fragmentų, vienas XVIII a. datuojamas plokštinio koklio
fragmentas, puodyninio-dubeninio koklio pakraštėlis, kurio
angokraštis puoštas reljefinėmis bangelėmis, kitų smulkių
pavienių radinių.
Tyrimų
metu, 1,15 m gylyje aptiktas apardytas XIX a. I p. statyto pastato
pamatas. Sugretinus tyrimų vietą su XIX a. - XX a. I p. miesto
planais, galima daryti prielaidą, kad surastas pamatas galėjo
priklausyti kieme stovėjusiam ūkinės paskirties statiniui.
 |
Vaistų butelis.
XIX a. II - III ketv. |
 |
Vaistų butelis.
XIX a. II - III ketv. |
Virš
surasto pamato fiksuoti jo griovimo metu XIX a. II – III ketv.
suformuoti sluoksniai. Juos tiriant surinkta nemažai stiklinių
butelių duženų. Pora iš jų pavyko suklijuoti į apysveikius
butelius. Tai, 185 mm aukščio vaistiniai buteliukai
su išlikusiais gamintojų įrašais: „KÖNIGSBERG“, po juo „I
PR“, kitoje pusėje užrašas „DORN“, po juo „&“,
žemiau „LOTTERMOSER“. Jų gamintojai, Karaliaučiuję gyvenę ir
dirbę vaistininkai Adolf Hermann Dorn ir jo žmona Johanna
Wilhelmine Lottermoser. Tokie buteliai gali būti datuojami XIX a. II
– III ketv. Šių vaistininkų sūnus Friedrich Ernst Dorn, gimęs
1848 m., yra cheminio periodinės elementų lentelės elemento Rn –
Radono atradėjas.
 |
| 1828 m. planas |
Šurfas
nr.
2.
Tyrinėtas 1,45 – 1,58 m storio kultūrinis sluoksnis, kuris
formavosi XVII a. II p. - XX a. II p. 1 – 1,37 m gylyje nuo esamo
žemės paviršiaus fiksuotas 0,32 – 0,35 m storio XVII a. II p. –
XIX a. I p. kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta keletas smulkių
buitinės keramikos šukių, jos datuojamos XVII – XIX a. Taip pat
surasta viena puodyninio – dubeninio koklio šukė.
Tyrimų
metu, 0,6 – 0,7 m gylyje nuo esamo žemės paviršiaus aptiktas
XIX a. – XX a. pr. statyto pastato pamatas. Panašu, kad jis
galėjo priklausyti čia stovėjusiems pastatams, kurie buvo
sugriauti II pasaulinio karo metu. Šioje aikštės pusėje esantys
statiniai matomi dar XX a. I p. darytuose atvirukuose.
 |
| 1898 m planas. |
Šurfas
nr.3. Fiksuotas
1,1 – 1,5 m storio kultūrinis sluoksnis, kuris formavosi XVII a.
II p. - XX a. II p. 0,95 – 1,50 m gylyje nuo esamo žemės
paviršiaus fiksuotas 0,28 – 0,49 m storio kultūrinis sluoksnis
datuojamas XVII a. II p. – XIX a. I p. Jį tiriant rasta pavienių
smulkių XVII – XIX a. datuojamų archeologinių radinių.