2017
metų rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais, Vilniaus
senamiestyje,
Arklių
g. namo Nr. 10 kieme,
vykdyti archeologiniai tyrimai.
Jų
metu ištirtas 5,1 m² dydžio plotas. Tyrinėjimai sklype vyko nuo
2016 metų, todėl kasinėto ploto numeracija buvo tęstinė - šurfas
įvardintas Nr. 3. Pabaigus tyrimus žvalgytas ~
92
m² plotas – rekonstruojamų ir naujai tiesiamų inžinerinių
tinklų vietose kastos tranšėjos.
Arklių
g. 10 namas pastatytas
XVI a. pab. - XVII a. pr., 1645 m. dokumentuose minimi du mūriniai
pastatai, stovėję skirtingose posesijose galais į Arklių gatvę.
Per 1706 ir 1749 m. gaisrus namai smarkiai nukentėjo. Tarp 1733 m.
ir 1749 m. abi posesijos buvo sujungtos, suformuota posesija Nr. 255.
Manoma, kad XVII-XVIII a. abu namai buvo vienaukščiai ir stovėjo
galu į Arklių gatvę. 1787-1792 m. sklype buvę pastatai
remontuoti, rekonstruoti, pastatyta arklidė ir vežiminė. 1837 m.
dokumente jau minima, kad namas yra dviaukštis. Pagal 1901 m.
projektą pastatyta pietinio korpuso vidurinioji dalis, namas įgijo
dabartinę planinę struktūrą.
Ištirtas
šurfas
buvo 4
m² (2x2) dydžio. Pridėjus ir
1,1x1m dydžio išpjovą į PV pusę nuo jo PV kampo, bendras
ištirtas plotas padidėjo iki 5,1
m². Šurfas ištirtas
iki 2,4 m gylio nuo esamo žemės paviršiaus (Pav.
Nr. 1).
Tyrinėjant
užfiksuotas iki 2,7 m storio kultūrinis sluoksnis. Pradžioje, iki
0,9 m gylio tirtas 7 horizontų archeologiškai nevertingas sluoksnis
be archeologinių radinių, kuris formavosi XIX - XXI a. pr. Vykdant
tyrimus giliau, 0,9-1,3 m gylyje tyrinėtas 0,3-0,5 m storio tamsiai
pilkos žemės sluoksnis su pavienėmis rausvomis griuvenomis. Dalyje
šurfo sluoksnis išsiskiria į 4 skirtingus horizontus. Šiame
gylyje surinkta keletas neglazūruotos, taip pat žaliai glazūruotos
buitinės keramikos fragmentų, olandiškos čerpės gabaliukas ir
įvairiaspalvėmis glazūromis dengtos, augaliniu ornamentu puoštos
lėkštės pakraštėlis. Tirtas sluoksnis pagal radinius datuojamas
XVII a. II puse - XVIII a.
Giliau,
visame šurfe 1,15-1,65 m gylyje, fiksuotas vidutiniškai 0,2-0,3 m
storio juodos žemės su šaknimis sluoksnis. Jį tyrinėjant rasta
smulkių buitinės keramikos fragmentų, plokštinių ir lovinių
čerpių dalių. Prie
informatyvesnių radinių reikia priskirti XVI a. pab. - XVII a. pr.
datuojamo plokštinio koklio kampą, XVI a. vid. datuojamo karnizinio
koklio nuolaužą, skaidraus stiklo taurės pėdą (Pav. Nr. 2-3).
Be archeologinių radinių aptikta ir gyvūnų kaulų. Surinktas
radinių kompleksas į tiriamą aplinką galėjo patekti XVI a.
pabaigoje - XVII a. I pusėje. Tokios pačios struktūros sluoksnis,
iki 1,85 m gylio buvo užfiksuotas ir 2016 m. tirtame šurfe Nr. 1,
tuomet jo apatinis horizontas datuotas XVI
a. II puse - XVII a. I puse.
Pav. Nr. 2. Stiklo taurės pėdos fragmentas |
Tyrinėjant giliau, iki 2,7 m gylio užfiksuota 0,5x0,3 m skersmens duobė (Pav. Nr. 1). Jos užpildą sudarė juoda žemė su degėsiais ir pavienėmis rausvomis griuvenomis. Radinių užpilde buvo nedaug: smulkus neglazūruotas buitinės keramikos fragmentas, apdegęs plokštinio koklio kaklelis ir plokštinės čerpės kraštas. Apibendrinus surinktus duomenis, duobė datuojama XVI a. II puse - XVII a. I puse. Duobės nepažeistoje šurfo dalyje. 1,35-2,1 m gylyje, tirtas 7-10 horizontų kultūrinis sluoksnis. Šiame tyrimų etape nerasta jokių archeologinių radinių, pasitaikė tik keletas gyvulių kaulų. Dėl surinktų menkų duomenų galima tik hipotetiškai teigti, kad apatinis tirtų sluoksnių horizontas datuojamas XV-XVI a.
Pav. Nr. 3. Karnizinio koklio nuolauža, datuojama XVI a. viduriu. |
Tyrimų pabaigoje įžemio - geltono smėlio viršutinis horizontas duobių nesuardytose šurfo vietose pasiektas 1,95-2 m gylyje nuo esamo žemės paviršiaus.
Taip
pat sklype vykdyti archeologiniai žvalgymai
rekonstruojamų ir naujai tiesiamų tinklų vietoje. Bendras žvalgytų
aštuonių tranšėjų ilgis: 60,8 m, plotas: ~92
m². Naujai tiesiamų
tinklų vietose tranšėjos žvalgytos iki 0,8-0,9 m gylio.
Archeologinis sluoksnis čia neužfiksuotas, tačiau iš išmestų
žemių surinkta keletas archeologinių radinių. Rekonstruojamų
tinklų vietose tranšėjos žvalgytos iki 1,6-3,3 m gylio. Darbų
metu kelis kartus griuvo tranšėjų sienelės. Po šių incidentų
atsidengė ir buvo užfiksuoti giliau nei 1 m gylyje esantys
archeologiniai sluoksniai.
2017
m. sklype Arklių g. 10 vykę archeologiniai tyrimai patvirtino 2016
m. kasinėjimų išvadas, papildė naujais duomenimis turimas žinias
apie sklypo apgyvendinimo raidą. Turima informacija leidžia teigti,
kad sklype
iki 0,75-1,1 m gylio susiformavę XIX a. pab. - XXI a. pr.
sluoksniai, kuriuose pasitaiko ir ankstyvesnių, XVI a. II pusės -
XIX a. radinių. Giliau, 0,9-2,25
m gylyje
yra išlikęs XVI-XVIII
a. datuojamas
kultūrinis sluoksnis.
Tyrimų
metų surinkti 159 radiniai, kurie perduoti saugoti į Lietuvos
nacionalinį muziejų.