2015 m. liepos 5 d., sekmadienis

Vykdyti archeologiniai tyrimai

Šių metų balandžio - birželio mėnesiais vykdyti archeologiniai tyrimai Trakų senamiestyje ir Vilniaus mieste esančiuose Trakų Vokės ir Antavilių dvaro sodybų teritorijose. Jų metu archeologiškai vertingo sluoksnio neaptikta, surinkti tik pavieniai archeologinę vertę turintys radiniai. 


Antavilių dvaro sodybos svirnas.
Ištirtas šurfas Trakuose, Galvės g.

2015 m. balandžio 18 d., šeštadienis

Ką reikia žinoti užsakant archeologinius tyrimus? (I)

Bendraujant su klientais – archeologinių tyrimų užsakovais, dažnai tenka ilgai ir kantriai aiškinti įvairius su būsimais tyrimais susijusius niuansus. Neaiškios būna sąvokos, planuojamų tyrimų eiliškumas, biurokratiniai vingiai. Kartą kilo mintis pasidaryti grafinę schemą, kurioje būtų galima kuo trumpiau ir suprantamiau pavaizduoti būsimų tyrimų planą su įvairiais galimais variantais. Juk visada geriau kartą pamatyti ir suvokti, nei 100 kartų išgirsti arba 200 kartų perskaityti sąvokų prikimštą tekstą. Norėčiau tikėti, kad man tai bent iš dalies pavyko.
Šiame įraše pabandysiu pateikti išgalvotos, tačiau, dažnai pasitaikančios situacijos modelį. Tarkime, Jūs ketinate statyti namą teritorijoje, kuri patenka į kultūros vertybių registrą. XX metrų spinduliu, niekas (kaimynas nesiskaito) iki šiol jokių tyrimų nevykdė. Tokiu atveju nusamdytas archeologas Jums pasakys diagnozę: Žvalgomieji archeologiniai tyrimai (?!?). Kas toliau?

Tikiuosi ši schema suteiks daugiau aiškumo visiems: įmonėms, valstybinėms institucijoms ir ypač paprastiems žmonėms, kuriems prireikė archeologo paslaugos.

Atlikti archeologiniai tyrimai Trakuose

Šių metų kovo 30-31 d. žvalgomieji archeologiniai tyrimai atlikti Trakuose, Galvės gatvėje. Planuojamo statyti pastato vietoje ištirtas vienas 2x2 m dydžio šurfas.
Tyrimų vaizdas, toliau dešinėje matosi Trakų salos pilis
Žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu nustatyta, kad šioje vietoje, iki 1,94 m gylio nuo esamo žemės paviršiaus yra susiformavęs archeologiškai nevertingas XX a. pab. - XXI a. pr. datuojamas kultūrinis sluoksnis. Tarp nevertingų XXI a. pr. radinių surasta ir keletas XVI – XVII a. datuojamų plokštinių ir puodyninių-dubeninių koklių, buitinės keramikos, lovinių čerpių fragmentų. Panašu, kad jie čia pateko atsitiktinai,
Lovinės čerpės (vienuolės) fragmentas
su gūbriu, XVI-XVII a.

Giliau, 1,8 – 2,6 m gylyje fiksuotas juodos durpingos žemės horizontas be archeologinių radinių. Galima hipotetiškai teigti, kad šioje vietoje buvusi drėgna, užpelkėjusi vieta, kurioje durpingas sluoksnis galėjo lėtai formuotis XVII – XX a.



2015 m. kovo 18 d., trečiadienis

Pradėti archeologiniai tyrimai Trakų Vokėje

Trakų Vokės dvaro sodybos teritorijoje esanti koplyčia
2015 m. archeologinių tyrimų sezonas prasidėjo tyrimais Trakų Vokės dvaro sodybos (u.k.923) teritorijoje, koplyčios - mauzoliejaus (u.k. 24983) aplinkoje. Suplanuoti žvalgomieji archeologiniai tyrimai vyksta prie koplyčios pamatų, kuriuos ketinama restauruoti, įrengti hidroizoliaciją, nuogrindą, kritulių nuvedimo sistemą.
Trakų Vokė pirmą kartą paminėta 1375 m. kai kryžiuočių kariuomenė nusiaubė Trakų apylinkes. XV – XVI a. Trakų Vokės žemės priklausė totoriams, apgyvendintiems čia dar Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais. XVI a. jos atiteko Abrahimui Zavadskiui, kuris jas pardavė Lietuvos didikui Povilui Sapiegai. Sapiegos Trakų Vokę valdė iki XVIII a. pabaigos. Vėliau ji priklausė didikams Dombrovskiams, kurie XIX a. viduryje žemes pardavė grafui Jonui Tiškevičiui. Valdant Tiškevičiams, 1876 – 1880 m., pagal garsaus to meto italų kilmės architekto Leonardo Jano Liudviko Markonio projektą, pastatyti neoklasicistiniai dvaro rūmai. Savo kompozicine idėja rūmai primena garsiuosius Varšuvos Lazenkų rūmus. Dvaro parkas įkurtas 1884 m., rekonstruotas 1898 – 1900 m. pagal prancūzų kraštovaizdžio architekto E. F. Andre projektą.
Dvaro ansamblyje esanti neogotikinė koplyčia statyta 1870 m. Jos rūsiuose buvo laidojami Tiškevičiai. Prie koplyčios palaidotas ir paskutinis Trakų Vokės savininkas Jonas Mykolas Tiškevičius, 1939 m. žuvęs lėktuvo katastrofoje.
Koplyčios aplinka, toliau matyti J.M. Tiškevičiaus kapas
J. M. Tiškevičiaus antkapis